Balstogė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:51, 23 vasario 2011 versija

Balstogė lenk. Białystok



Balstogė 53°07′00″ š. pl. 23°10′00″ r. ilg. / 53.11667°š. pl. 23.16667°r. ilg. / 53.11667; 23.16667 (Balstogė)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija

Gyventojų (2009)	294 400
Plotas	102 km²
Tankumas (2009)	2 886 žm./km²

Vikiteka	Balstogė

Kirčiavimas	Bal̃stogė (Bialystòkas, Belostòkas)

Balstogė (arba Bialystokas, Belostokas) - didžiausias miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje.

Istorija

Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą "Białka") Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras atidavė Raczko Tabutowicz, o 1547 m. jos perėjo Wiesiołowski šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. Bialystokas tuo metu priklausė LDK. Prieš pat pasirašant Liublino uniją užėmė lenkai ir unijos metu kartu su didesniąja Palenkės dalimi jis buvo pripažintas Lenkijai. 1645 m., po paskutinio giminės atstovo Krzysztof Wiesiołowski mirties Bialystokas tapo valstybės nuosavybe. 1661 m. atiduotas Stefan Czarniecki už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, Bialystokas atiteko Branickių šeimai.

XVIII a. antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo hetmonas Jan Klemens Branicki. Jis Bialystoką pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į Bialystoką atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. 1749 m. Bialystokas gavo miesto teises.

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Bialystokas iš pradžių priklausė Prūsijos karalystei, o po 1807 m. Tilžės sutarties atiteko Rusijai. XIX a. miestas tapo stambiu tekstilės pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13 787 1857 m. iki 56 629 1889 m. ir 65 781 1901 m. Tuo metu didžioji gyventojų dalis buvo žydai.

Atgavus nepriklausomybę, tarpukariu Lietuva jo siekė, bet 1920 m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su Vilniumi jungė Polesės geležinkelis. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius Petras Vileišis, kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per Narevo upę.

Pavadinimo kilmė

Kalbininkas A. P. Nepokupnyj savo 1971 m. darbe "Z movnoji spadščyny jatvjahiv" teigė, kad Bialystoko pavadinimas kilęs iš jotvingių kalbos. Pavadinimai su priesaga "-stok" hidronimuose randami Narevo baseine - iš viso apie 32.

Miestų partnerystė

Žymūs žmonės

Liudvikas Zamenhofas (1859 – 1917) – filologas ir esperanto kalbos kūrėjas.
Maksimas Litvinovas (1876 – 1951) – TSRS užsienio reikalų ministras.
Anatolijus Rozenbliumas (1902 – 1973) – statybos inžinierius, profesorius.
Radosław Sobolewski (1976 –) – futbolininkas.

Sportas

Futbolas

Nuorodos

Šablonas:Link FA

@@ Eilutė 25: / Eilutė 25: @@
 == Istorija ==
-Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą "Białka") Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]] atidavė Račkai Tabutavičiui, o 1547 m. jos perėjo Viasiolauskų šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. Balstogė tuo metu priklausė [[LDK]]. Prieš pat pasirašant [[Liublino unija|Liublino uniją]] užėmė lenkai ir unijos metu kartu su didesniąja [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] dalimi jis buvo pripažintas Lenkijai. [[1645]] m., po paskutinio giminės atstovo [[Kristupo Viasiolausko]] mirties Balstogė tapo valstybės nuosavybe. [[1661]] m. atiduotas [[Steponui Čarneckiui]] už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, Balstogė atiteko Branickių šeimai.
+Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1437 m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą "Białka") Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]] atidavė Raczko Tabutowicz, o 1547 m. jos perėjo Wiesiołowski šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. Bialystokas tuo metu priklausė [[LDK]]. Prieš pat pasirašant [[Liublino unija|Liublino uniją]] užėmė lenkai ir unijos metu kartu su didesniąja [[Palenkė (regionas)|Palenkės]] dalimi jis buvo pripažintas Lenkijai. [[1645]] m., po paskutinio giminės atstovo [[Krzysztof Wiesiołowski]] mirties Bialystokas tapo valstybės nuosavybe. [[1661]] m. atiduotas [[Stefan Czarniecki]] už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, Bialystokas atiteko Branickių šeimai.
 [[File:Bialystok Medical University night.jpg|200px|thumb|left|[[Branicki rūmai]]]]
-XVIII a. antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo etmonas [[Jonas Klemensas Branickis]]. Jis Balstogę pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į Balstogę atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. [[1749]] m. Balstogė gavo miesto teises.
+XVIII a. antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo hetmonas [[Jan Klemens Branicki]]. Jis Bialystoką pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į Bialystoką atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. [[1749]] m. Bialystokas gavo miesto teises.
-Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]] m. Balstogė iš pradžių priklausė [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], o po [[1807]] m. [[Tilžės sutartis|Tilžės sutarties]] atiteko [[Rusija]]i. XIX a. miestas tapo stambiu [[tekstilė]]s pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13 787 1857 m. iki 56 629 [[1889]] m. ir 65 781 [[1901]] m. Tuo metu didžioji gyventojų dalis buvo žydai.
+Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]] m. Bialystokas iš pradžių priklausė [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], o po [[1807]] m. [[Tilžės sutartis|Tilžės sutarties]] atiteko [[Rusija]]i. XIX a. miestas tapo stambiu [[tekstilė]]s pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13 787 1857 m. iki 56 629 [[1889]] m. ir 65 781 [[1901]] m. Tuo metu didžioji gyventojų dalis buvo žydai.
 Atgavus nepriklausomybę, tarpukariu Lietuva jo siekė, bet [[1920]] m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su [[Vilnius|Vilniumi]] jungė [[Polesės geležinkelis]]. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius [[Petras Vileišis]], kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per [[Narevas|Narevo]] upę.
@@ Eilutė 35: / Eilutė 35: @@
 ===Pavadinimo kilmė===
-Kalbininkas A. P. Nepokupnis savo 1971 m. darbe "Z movnoji spadščyny jatvjahiv" teigė, kad Balstogės lenkiškas pavadinimas kilęs iš [[jotvingių kalba|jotvingių kalbos]]. Pavadinimai su priesaga "-stok" hidronimuose randami [[Narevas|Narevo]] baseine - iš viso apie 32.
+Kalbininkas A. P. Nepokupnyj savo 1971 m. darbe "Z movnoji spadščyny jatvjahiv" teigė, kad Bialystoko pavadinimas kilęs iš [[jotvingių kalba|jotvingių kalbos]]. Pavadinimai su priesaga "-stok" hidronimuose randami [[Narevas|Narevo]] baseine - iš viso apie 32.
 == Miestų partnerystė ==