Radijo stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Radijo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai ir (arba) imtuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais. Radijo stotis yra skirta signalams priimti, transliuoti, retransliuoti ar siųsti radijo bangomis. Tokiu būdu radijo signalai gali būti priimami ir perduodami ne tik žemėje esančiomis sąlygomis, tačiau taip pat ir kosmoso vakuume.

Pagal panaudojimo tikslą radijo stotys skirstomos į:

  • radiofonines arba transliacines (angl. broadcasting), skirtas programoms transliuoti plačiai klausytojų auditorijai:
    • radijo (angl. sound broadcasting) – radijo programoms transliuoti,
    • televizijos (angl. television broadcasting) – TV programoms transliuoti;
  • ryšio (angl. utility), skirtas ryšiui tarp įvairių tarnybų;
  • navigacines (angl. navigation), skirtas padėti navigacijai (radijo švyturiai ir pan.);
  • mėgėjiškas (angl. amateur), skirtas ryšiui tarp radijo mėgėjų.

Pagal instaliavimo vietą radijo stotys skirstomos į:

  • antžemines (angl. terrestrial), įrengtas žemės paviršiuje (tokios yra praktiškai visos radiofoninės stotys);
  • jūrines (angl. maritime), įrengtas laivuose;
  • aviacines (angl. air), įrengtas lėktuvuose;
  • kosmines arba palydovines (angl. space, satellite), įrengtas kosmose (pavyzdžiui, palydovinės TV stotys).

Pagal instaliavimo būdą radijo stotys skirstomos į:

  • stacionarias (angl. fixed), įrengtas nejudamai vienoje vietoje;
  • judriąsias (angl. mobile), įrengtas automobiliuose ir kituose judančiuose oblektuose.

Pagal signalo judėjimo kryptį radijo stotys skirstomos į:

  • perdavimo (siuntimo) (angl. transmitting), išspinduliuojančias signalą į eterį;
  • priėmimo (angl. receiving), priimančias signalą iš eterio.

Nežiūrint to, kad formaliai priėmimo įrenginiai (imtuvai) irgi yra radijo stotys (priėmimo stotys), praktiškai terminas „radijo stotis” naudojamas tik perdavimo įrenginiams (siųstuvas + antena) arba priėmimo ir perdavimo įrenginiams (imtuvas + siųstuvas + antena) apibrėžti. Įrenginys, kurio korpuse kartu yra ir siųstuvas, ir imtuvas, dar vadinamas transiveriu (angl. transceiver, nuo žodžių transmitter ir receiver).

Dabartinėje viešojoje lietuvių kalbos erdvėje sąvoka „radijo stotis” paprastai vartojama dar siauriau – antžeminės radiofoninės perdavimo stoties reikšme, dažniausiai apimant ir programos rengėją (redakciją) bei transliuotoją. Taip yra todėl, kad šis radijo stoties panaudojimo būdas yra suprantamas plačiausiam žmonių ratui.

Transliuotojai rengia programas (dažnai standartizuojamas laidų tinkleliais) ir pateikia jas visuomenei įvairių rūšių antžeminiais, kabeliniais, palydoviniais ar kitais elektroninių ryšių tinklais.

Pirmoji radijo transliacija įvyko 1906 m. – Masačiūsetso (JAV) radijo eteryje suskambo Reginaldo Fessendeno atliekamas Adolfo Adamo kūrinys „Tyli naktis". Vėliau buvo girdėti to paties diktoriaus skaitoma ištrauka iš Biblijos. Pirmoji radijo naujienų programa nuskambėjo 1920 m. rugpjūčio 31 d.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Angliškoje Vikipedijoje nurodoma, kad duomenys paimti iš Google knygyne esančios knygos WWJ, America’s oldest broadcasting station: owned and operated by the Detroit News, the home newspaper. University of Michigan, 1936. Tačiau Google paieška šioje knygoje tokios datos neatrado (tikrinta 2012-03-22).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka