Sibirinis šeškas
| Sibirinis šeškas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Sibirinis šeškas (Mustela sibirica) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Mustela sibirica Pallas, 1773 |
Sibirinis šeškas (Mustela sibirica) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis, kuris daugiausiai sutinkamas Azijoje. Yra įrašytas į Raudonąją knygą.[1]
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sibirinis šeškas gyvena beveik visoje Azijoje: Sibire (išskyrus poliarinius regionus), Tibete, Gobio dykumoje, taip pat Uralo kalnuose. Manoma, kad kažkada gyvenęs Japonijoje.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sibirinio šeško kūnas yra plonas, aukštas ir su trumpomis kojomis. Turi ilgą, purią uodegą. Patinai yra šiek tiek didesni nei patelės. Patino kūno ilgis be uodegos yra 28-39 cm, uodegos ilgis – 15-21 cm, svoris 650-820 g, patelių kūno ilgis 25-30 cm, uodegos – 13-16 cm, svoris 360-430 g. Galvos forma suspausta, pailga. Ausys plačios, žemos ir apvalios. Kailio spalva vasarą yra ruda, žiemą ji tampa ryškesnė, panaši į aukso spalvą. Viršutinė lūpa ir apatinė žandikauliai aplink nosį yra balti, kaip ir europinės audinės. Sibirinio šeško žiemos kailis yra labai storas ir purus.
Elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sibirinis šeškas yra naktinis gyvūnas, išskyrus motinas su jaunikliais. Jie yra sėslūs, nors kartais jie migruoja, kad rastų maisto. Medžioja naktį. Nakties metu medžioklės plotai yra apie 10-12 km, kartais 18-20 km. Sibirinis šeškas puikiai moka šokinėti, sugeba laipioti medžiais.
Pagrindiniai natūralūs priešininkai yra dideli paukščiai.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sibirinio šeško mitybos racioną daugiausiai sudaro vandeniniai pelėnai, pelės, voverės, vabzdžiai, kai kurie mažesni paukščiai, varlės, taip pat mėgsta kiaušinius, riešutus, uogas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Abramov, A.V.; Duckworth, J.W.; Choudhury, A.; Chutipong, W.; Timmins, R.J.; Ghimirey, Y.; Chan, B.; Dinets, V. (2016). „Mustela sibirica“. IUCN Red List of Threatened Species. 2016: e.T41659A45214744. doi:10.2305/IUCN.UK.2016-1.RLTS.T41659A45214744.en. Nuoroda tikrinta 19 November 2021.