Sibirinis šeškas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mustela sibirica
Sibirinis šeškas (Mustela sibirica)
Sibirinis šeškas (Mustela sibirica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Kiauniniai
(Wikispecies-logo.svg Mustelidae)
Pošeimis: Mustelinae
(Wikispecies-logo.svg Mustelinae)
Gentis: Šeškai
(Wikispecies-logo.svg Mustela)
Rūšis: Sibirinis šeškas
(Wikispecies-logo.svg Mustela sibirica)
Binomas
Mustela sibirica
Pallas, 1773

Sibirinis šeškas (lot. Mustela sibirica, angl. Siberian weasel) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis, kuris daugiausiai sutinkamas Azijoje. Yra įrašytas į Raudonąją knygą.[1]

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sibirinis šeškas gyvena beveik visoje Azijoje: Sibire (išskyrus poliarinius regionus), Tibete, Gobio dykumoje, taip pat Uralo kalnuose. Manoma, kad kažkada gyvenęs Japonijoje.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sibirinio šeško kūnas yra plonas, aukštas ir su trumpomis kojomis. Turi ilgą, purią uodegą. Patinai yra šiek tiek didesni nei patelės. Patino kūno ilgis be uodegos yra 28-39 cm, uodegos ilgis – 15-21 cm, svoris 650-820 g, patelių kūno ilgis 25-30 cm, uodegos – 13-16 cm, svoris 360-430 g. Galvos forma suspausta, pailga. Ausys plačios, žemos ir apvalios. Kailio spalva vasarą yra ruda, žiemą ji tampa ryškesnė, panaši į aukso spalvą. Viršutinė lūpa ir apatinė žandikauliai aplink nosį yra balti, kaip ir europinės audinės. Sibirinio šeško žiemos kailis yra labai storas ir purus.

Elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sibirinis šeškas yra naktinis gyvūnas, išskyrus motinas su jaunikliais. Jie yra sėslūs, nors kartais jie migruoja, kad rastų maisto. Medžioja naktį. Nakties metu medžioklės plotai yra apie 10-12 km, kartais 18-20 km. Sibirinis šeškas puikiai moka šokinėti, sugeba laipioti medžiais.

Pagrindiniai natūralūs priešininkai yra dideli paukščiai.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sibirinio šeško mitybos racioną daugiausiai sudaro vandeniniai pelėnai, pelės, voverės, vabzdžiai, kai kurie mažesni paukščiai, varlės, taip pat mėgsta kiaušinius, riešutus, uogas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]