Pereiti prie turinio

Senkų senovės žemdirbystės vieta

Koordinatės: 55°56′35″š. pl. 21°13′03″r. ilg. / 55.94303°š. pl. 21.217407°r. ilg. / 55.94303; 21.217407
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senkų senovės žemdirbystės vieta

Senųjų laukų vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Senkų senovės žemdirbystės vieta
Senkų senovės žemdirbystės vieta
Koordinatės
55°56′35″š. pl. 21°13′03″r. ilg. / 55.94303°š. pl. 21.217407°r. ilg. / 55.94303; 21.217407
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Naudotas II tūkstantmečio I pusė
Žvalgytas 1986, 2002, 2003 m.
Registro Nr. 28712 /A1824/

Senkų senovės žemdirbystės vieta (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 28712; senas registro numeris – A1824) – senovės žemdirbystės laukai Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Senkų kaime (Kretingos seniūnija), 2,4 km į šiaurės rytus nuo Rūdaičių, Tenžės kairiajame krante, miške.

Pasiekiama iš kelio Ankštakiai – Tarvydai neprivažiavus Senkų palei griovį pasukus į kairę iki miško.

Kairiajame Tenžės krante, abipus jo santakos su bevardžiu upeliu išliko senovės žemdirbystės vietą ženklinantys akmenų aptvarai ir krūsnys.

Kairiajame bevardžio upelio krante yra Senkus nuo Ankštakių skyręs tiesus akmenų pylimas ir 1986 m. aptikta akmenų krūsnis.[1] Dešiniajame krante išliko senovės laukus juosiantys aptvarai, kuriuos sudaro 8 pylimai.[2] Pagrindinis pylimas eina šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi palei upelio dešiniojo kranto aukštumos pakraštį. Jo aukštis 0,5 m, plotis 2-3 m. Vietomis jis apardytas, suplokštėjęs. Nuo šio pylimo atsišakoja beveik rytų – vakarų kryptimi link Tenžės einantys 7 pylimai. Jie apie 0,2 m aukščio ir 2-3 m pločio. Ant pylimų užritinti pavieniai stambūs, daugiau kaip 1 x 1 m dydžio akmenys. Atstumas tarp pylimų iki 30 m.

Teritorijos plotas 8,47 ha, apaugęs mišku.

Pietvakariniame senovės žemdirbystės vietos pakraštyje yra Senkų piliakalnis. Į pietus nuo jos yra Ankštakių-Senkų kapinynas, o į šiaurę – Senkų apeiginis akmuo su dubeniu.

1986 m. akmenų krūsnį aptiko ir žvalgė Ignas Jablonskis. 2002 m. aptvarus aptiko ir žvalgė Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologinė žvalgomoji ekspedicija (Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Julius Kanarskas). 2003 m. žvalgė ir kartografavo Kultūros paveldo centras (Linas Tamulynas, Renaldas Augustinavičius).

Senovės žemdirbystės vieta datuojama II tūkstantmečio pirmąja puse.

2004 m. įrašyta į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1824), 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.[3].