Senųjų Trakų piliakalnis

Koordinatės: 54°36′18.1″ š. pl. 24°59′4.2″ r. ilg. / 54.605028°š. pl. 24.984500°r. ilg. / 54.605028; 24.984500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senųjų Trakų piliakalnis

Benediktinų vienuolynas piliavietėje
Senųjų Trakų piliakalnis
Senųjų Trakų piliakalnis
Koordinatės
54°36′18.1″ š. pl. 24°59′4.2″ r. ilg. / 54.605028°š. pl. 24.984500°r. ilg. / 54.605028; 24.984500
Vieta Trakų rajonas
Seniūnija Senųjų Trakų seniūnija
Plotas 150x130
Naudotas XIII a. pabaiga – XIV a.
Žvalgytas 1955
Tirtas 19941997 m.
Registro Nr. AR1249 / 30354, 30355, 3526 /A1956K

Senųjų Trakų piliavietė su papiliu ir gyvenviete – piliavietė ir papilys (unikalus objekto MC kodas 30355) Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Senųjų Trakų, Senųjų Trakų seniūnija, 600 m į pietus nuo geležinkelio pervažos.

Piliavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliavietė iš pietų pusės

Piliavietė įrengta nedidelėje aukštumoje, bevardžio ežerėlio vakariniame krante. Aikštelė keturkampė, pailga vakarų – rytų kryptimi, 150x130 m dydžio. Ją iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia 40 m pločio, 6-8 m gylio griovys, viršutinėje dalyje grįstas akmenimis, buvęs užpildytas vandeniu.

Piliavietė labai apardyta joje stovėjusių įvairių pastatų bei čia vykusios ūkinės veiklos. Šiaurės vakarinėje aikštelės dalyje ant 2 m aukščio kalvelės stovi 1899 m. pastatyta Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia bei po 1770 m. statytas vienuolyno pastatas, šiaurės rytų dalyje – medinis sandėlis. Šiaurinėje pusėje griovys užpiltas įrengiant įvažiavimą į piliavietę. Aikštelė dirvonuoja, jos pietiniame, vakariniame ir šiauriniame kraštuose auga didelės liepos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m. piliavietę žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

19941997 m. Albinas Kuncevičius įvairiose piliavietės vietose ištyrė bendrą 355 m² dydžio plotą. Aikštelės pakraščiuose, 0,5-1,5 m gylyje aptikta pilį juosusi 2 m storio bei 4 m aukščio iš stambių akmenų ir plytų mūryta siena. Ji buvo dengta lovinėmis čerpėmis. Nustatyta, kad pilis statyta negyvenamoje vietoje, sienos mūrytos kalvos terasoje. Pastačius sienas nukasta aukštesnė centrinė kalvos dalis užpilant sienas iš vidaus ir taip išlyginant pilies kiemą. Vidinėje sienų pusėje buvo medinės galerijos, kurių vietoje susiformavusiame kultūriniame sluoksnyje aptikti 102 geležiniai arbaletiniai strėlių antgaliai, 4 lanko strėlių antgaliai, peiliai, cilindrinės spynos, raktai, žirklės, žiedai, apyrankė, moliniai verpstukai, žiestos keramikos. Piliavietės centrinėje dalyje rastas rytų – vakarų kryptimi einantis griovys leidžia spėti, kad pilis turėjo priešpilį (greičiausiai pietinėje dalyje). Piliavietės kultūrinį sluoksnį dengia 1 m storio XV a. – XVIII a. benediktinų vienuolyno laikų sluoksnis su to meto radiniais.

Piliavietė datuojama XIII a. pabaiga – XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 2008-02-13; Nr. 155. Paminklo teritorijos plotas 7,91 ha.

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į pietus nuo piliavietės, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 19951996 m. Joje rastas iki 1,5 m storio XIV a. kultūrinis sluoksnis su geležiniais arbaletiniais strėlių antgaliais, peiliais, ylomis, pentinų, grandininių šarvų fragmentais, žalvarinėmis segėmis, pakabučiais, apyrankėmis, auskaru, kryželiu, akmeniniais galąstuvais, žiesta keramika.

Piliavietės planas (1827 m.)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trakų pilies istorija nėra labai aiški, nes iki šiol nesutariama, kuri – Senųjų ar dabartinių Naujųjų Trakų pilis minima XIV a. pabaigoje. Kęstučiui priklausanti Trakų pilis paminėta 1375 m., kai kryžiuočiai žygio į Lietuvą metu priešais pilį buvo įsirengę nakties stovyklą. 1377 m. vasario mėnesį jie puolė naują Trakų pilį. 1382 m. liepos 20 d. pilis pasidavė kryžiuočių remiamam Jogailai, kuris ją atidavė Skirgailai. Netrukus Kęstutis nesėkmingai ją bandė atsiimti. 1383 m. rugsėjo 12 d. pilis po mūšio, kurio metu ją iš dviejų pusių daužė bombardos, pasidavė kryžiuočių remiamam Vytautui. Jam paremti kryžiuočiai pilyje paliko Jono Rabės vadovaujamą 60 vyrų įgulą. Pilį po poros savaičių puolė Jogailos ir Skirgailos vadovaujama Lietuvos kariuomenė. Po 6 savaičių (nuo rugsėjo 24 iki lapkričio 3 d.) trukusios apgulos, kurios metu buvo naudojamos mūro griovimo mašinos, pilis pasidavė, kryžiuočių įgula pasitraukė į Prūsiją. Pilis buvo smarkiai apgriauta, nuvirto virvės ilgio (17 m) jos sienos dalis. 1390 m. kryžiuočiams puolant Vilnių, pilį sudegino Skirgaila. 1405 m. didysis kunigaikštis Vytautas pilį atidavė benediktinų vienuolynui, pastatė bažnyčią.

Aplinkiniai piliakalniai

Trakų pilis 5,5 km Varnikų piliakalnis 6 km Neravų piliakalnis 12 km
Strėvos piliakalnis 18 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Papiškių piliakalnis 26 km
Žuklijų II piliakalnis 22 km Tetervinų piliakalnis 32 km Sangėliškių piliakalnis 38 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 151 (Nr. 663)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.193
  • Kultūros vertybės pagrindinis dosjė. Senųjų Trakų piliavietė su papiliu A1956K. Kultūros paveldo centras, Archeologijos paveldo institutas.
  • Vytautas Daugudis. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos instituto mokslinio bendradarbio V. Daugudžio 1989.I.17 ir 20 d.d. išvykos į Senuosius Trakus (Trakų raj.). ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b. 1507.
  • Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės ir sen. gyvenvietės tyrinėjimai 1994 metais (Trakų r.) T.1. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2325.
  • Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės ir sen. gyvenvietės tyrinėjimai 1994 metais (Trakų r.) T.2. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2326.
  • Albinas Kuncevičius. 1995 m. Senųjų Trakų piliavietės (Trakų r.) archeologinių tyrimų ataskaita T.1. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2571.
  • Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės (Trakų r.) 1995 m. tyrimai T.2. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2572.
  • Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės archeologinių tyrimų ataskaita. (Trakų r., 1996 m.). T.1. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2756.
  • Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės (Trakų r.) 1996 m. tyrimai. T.2. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2757.
  • Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės 1997 metų archeologiniai tyrimai (tekstas). Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2900.
  • Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės 1997 metų archeologiniai tyrimai (brėžiniai). Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2901.
  • Birutė Lisauskaitė. Senųjų Trakų piliavietės, AR 1249 mažos apimties archeologinių tyrimų ataskaita, 1998 m. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.3095.
  • Gintautas Rackevičius. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius, 2002, p. 177–180.
  • Justina Poškienė. Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika (XIV a. – XVI a. I pusė). Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2002, 44 p.
  • Justina Poškienė. Senųjų Trakų pilies senovės gyvenvietės ir benediktinų vienuolyno buitinė keramika (XIV a. – XVII a. pirmoji pusė) // Lietuvos istorijos metraštis. V., 1998. P. 5-23.
  • Justina Poškienė. Senųjų Trakų XIV a. keramika // Lietuvos istorijos metraštis. V., 1995. P. 15-28.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]