Papiškių piliakalnis
| Papiškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Papiškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilniaus rajonas | ||
| Seniūnija | Rudaminos seniūnija | ||
| Aukštis | 3-10 m | ||
| Plotas | 53x30 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1951, 1955, 1971 | ||
| Tirtas | 1983 m. | ||
| Registro Nr. | AR1463 / 24180, 24181, 5673 / A1261KP | ||
Papiškių piliakalnis su gyvenviete, Rudamina – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24181) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Skaidiškių, Rudaminos seniūnija. Pasiekiamas nuo Rudaminos rytų krašte buvusių fermų pavažiavus į rytus lauko keliuku 1,5 km, yra keliuko kairėje šiaurėje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 53x30 m dydžio, kiek iškiliu viršumi. Joje rasta molinio svorelio dalis, lygios ir brūkšniuotos keramikos. Pietvakarių šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 16 m ilgio ir 30 m pločio šiaurės vakarų dalyje terasa. Šlaitai statūs, 3-10 m aukščio, viršuje 2-3 m aukštyje pastatinti.
Piliakalnis labai apardytas arimų, pietinėje pašlaitėje 1971 m. pradėtas kasti karjeras, šiaurės vakarų aikštelės dalyje buldozeriu išstumtas 18x5 m dydžio plotas (užpilta 1987 m.). Piliakalnis dirvonuoja, šiaurės vakarų aikštelės dalyje ir šiaurės vakarų šlaite auga beržai.
Į pietus – pietvakarius nuo piliakalnio, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1951 m., 1955 m. ir 1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] 1983 m. Elena Grigalavičienė piliakalnyje ištyrė bendrą 1,5 m² dydžio plotą, rado 30-50 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota keramika.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 45000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1283000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Neravų piliakalnis 18 km Bekešo kalnas 10 km |
Pūčkorių piliakalnis 10 km Rokantiškių piliakalnis 9 km |
Uosininkų III piliakalnis 17 km |
| |||||||
| Senųjų Trakų piliakalnis 26 km |
|
Leoniškių piliakalnis 16 km Mūrininkų piliakalnis 10 km Didžiosios Kuosinės piliakalnis 16 km | |||||||||
| Tetervinų piliakalnis 37 km | Sangėliškių piliakalnis 24 km | Turgelių piliakalnis 17 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 128 (Nr. 542)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.209
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.66
- Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Gintautas Zabiela. Vilniaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 177.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 226.