Papiškių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Papiškių piliakalnis
[[Image:|250px]]

Papiškių piliakalnis
Koordinatės
54°35′51.3″ š. pl. 25°23′39.4″ r. ilg. / 54.597583°š. pl. 25.394278°r. ilg. / 54.597583; 25.394278Koordinatės: 54°35′51.3″ š. pl. 25°23′39.4″ r. ilg. / 54.597583°š. pl. 25.394278°r. ilg. / 54.597583; 25.394278
Savivaldybė Vilniaus rajonas
Seniūnija Rudaminos seniūnija
Aukštis 3-10 m
Plotas 53x30
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1951, 1955, 1971
Tirtas 1983 m.
Registro Nr. AR1463 / 24180, 24181, 5673 / A1261KP

Papiškių piliakalnis su gyvenviete, Rudaminapiliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1463; unikalus objekto MC kodas 5673; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1261KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24181) Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Skaidiškių, Rudaminos seniūnija. Pasiekiamas nuo Rudaminos rytų krašte buvusių fermų pavažiavus į rytus lauko keliuku 1,5 km, yra keliuko kairėje šiaurėje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 53x30 m dydžio, kiek iškiliu viršumi. Joje rasta molinio svorelio dalis, lygios ir brūkšniuotos keramikos. Pietvakarių šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 16 m ilgio ir 30 m pločio šiaurės vakarų dalyje terasa. Šlaitai statūs, 3-10 m aukščio, viršuje 2-3 m aukštyje pastatinti.

Piliakalnis labai apardytas arimų, pietinėje pašlaitėje 1971 m. pradėtas kasti karjeras, šiaurės vakarų aikštelės dalyje buldozeriu išstumtas 18x5 m dydžio plotas (užpilta 1987 m.). Piliakalnis dirvonuoja, šiaurės vakarų aikštelės dalyje ir šiaurės vakarų šlaite auga beržai.

Į pietus – pietvakarius nuo piliakalnio, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m., 1955 m. ir 1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1] 1983 m. Elena Grigalavičienė piliakalnyje ištyrė bendrą 1,5 m„2“ dydžio plotą, rado 30-50 cm storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota keramika.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 45000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1283000 m².

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Neravų piliakalnis 18 km
Bekešo kalnas 10 km
Pūčkorių piliakalnis 10 km
Rokantiškių piliakalnis 9 km
Uosininkų III piliakalnis 17 km Blank-50px.png
Senųjų Trakų piliakalnis 26 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Leoniškių piliakalnis 16 km
Mūrininkų piliakalnis 10 km
Didžiosios Kuosinės piliakalnis 16 km
Tetervinų piliakalnis 37 km Sangėliškių piliakalnis 24 km Turgelių piliakalnis 17 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 128 (Nr. 542)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.209
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.66
  • Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Gintautas Zabiela. Vilniaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, 1988. p. 177.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 226.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]