Sinodinis periodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sinodinio periodo trukmė lygi laiko tarpui tarp dviejų gretimų planetos vienavardžių konfigūracijų (pvz., apatinių jungčių).

Sinodinis periodas – laiko tarpas, per kurį vienas dangaus kūnas, apskriejęs kitą, grįžta į tą pačią padėtį orbitoje Žemės ir Saulės atžvilgiu. Jis lygus laiko tarpui, per kurį pasikartoja vienavardės dangaus kūno konfigūracijos.

Sinodinio judėjimo lygtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinodinio judėjimo lygtis sieja planetos judėjimo sinodinį ir žvaigždinį periodą.

Vidinei planetai (Žemei tai yra Merkurijus ir Venera):

Išorinei planetai (Žemei tai yra Marsas ir tolimesnės planetos):

Sinodinį periodą tiek vidinei, tiek išorinei planetai, galima apskaičiuoti:

T – Žemės žvaigždinis periodas
P – planetos žvaigždinis periodas
S – planetos sinodinis periodas

Stebėjimais nustačius planetos sinodinį periodą, ir Žemės žvaigždinių metų trukmę, pagal sinodinio judėjimo lygtį, galima apskaičiuoti planetos apskriejimo apie Saulę trukmę (žvaigždinį periodą).

Saulės sistemos planetų sinodiniai periodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Planeta Sinodinis periodas
(dienomis)
Merkurijus 115,9
Venera 583,9
Marsas 779,9
Jupiteris 398,9
Saturnas 378,1
Uranas 369,7
Neptūnas 367,5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]