Salantų Lietuvos nepriklausomybės paminklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Salantų Lietuvos nepriklausomybės paminklas
Salantų Lietuvos nepriklausomybės paminklas 2013-10-17.JPG

Salantų Lietuvos nepriklausomybės paminklas
Koordinatės
56°03′31″š. pl. 21°34′04″r. ilg. / 56.058707°š. pl. 21.56771°r. ilg. / 56.058707; 21.56771Koordinatės: 56°03′31″š. pl. 21°34′04″r. ilg. / 56.058707°š. pl. 21.56771°r. ilg. / 56.058707; 21.56771
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Salantų seniūnija
Aukštis 2,65 m
Naudotas Pastatytas 1928 m.,
atstatytas 1989 m.

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas yra šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Salantų parke, Dariaus ir Girėno gatvėje.

Paminklo memorialinis užrašas

Paminklas trijų pakopų obelisko pavidalo, padarytas iš pjauto, pilkšvai rusvos spalvos, stambaus grūdėtumo granito, pastatytas ant betoninio cokolio.

Postamentas plokščio stačiakampio pavidalo. Vidurinė pakopa kubo pavidalo, jos priekinėje plokštumoje iškaltas bareljefas su Lietuvos šaulių sąjungos ženklu: skydas su Jogailaičių dvigubu kryžiumi.

Viršutinė pakopa pailga, siaurėja į viršų. Pagrindinio fasado plokštuma glotniai nušlifuota, joje iškaltas kryžiaus kontūras ir užrašas: „1918-1928 / ŠVĘSDAMI / LIETUVOS / NEPRIKLAUSOMYBĖS / SUKAKTUVES / UGDYKIME VIENYBĖS / IR TAUTOS MEILĖS / JAUSMUS / SALANTAI“.

Paminklo aukštis – 2,65 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklas pastatytas ir atidengtas 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos šaulių sąjungos XV (Kretingos) šaulių rinktinės Salantų būrio iniciatyva Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti. Statybos darbams vadovavo Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui ruošti komiteto Salantų skyriaus valdyba, kurią sudarė šaulių būrio vadas, mokytojas Stasys Majoras, Salantų parapijos klebonas Albertas Novodzelskis, Jedenkutė, O. Serafimas, V. Leilionas ir Juozas Paulauskas.

Vieta parinkta tarp bažnyčios sklypo ir Salantų valsčiaus savivaldybei atitekusio Salantų dvaro parko. Iškilmingai konsekruotas 1930 m. rugsėjo 8 d., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Ta proga takas, esantis tarp paminklo ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, buvo pavadintas Vytauto Didžiojo alėja.

Aplinkui paminklą šauliai pasodino parkelį, kurį pavadino Šaulių sodeliu (žem. sodneliu). Sovietmečiu apie 19491950 m. paminklas nuverstas,[1] o Šaulių sodelis prijungtas prie miesto parko.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Salantų rėmimo grupės iniciatyva 19881989 m. paminklas atstatytas. Dvi jo pakopos autentiškos: viršūnę išsaugojo Gargždelės gyventojas A. Donėla, o vidurinę – salantiškis liaudies meistras Petras Kalenda (ant jos prie savo namo buvo pastatęs Palangos Juzės skulptūrą). Naują postamentą 1989 m. pradžioje padarė „Alkos“ kolūkio Erlėnų pagalbinių verslų cecho darbininkai. Paminklą restauravo akmens meistras Kazimieras Orvidas.[2]

Paminklas iškilmingai pašventintas 1989 m. vasario 16 d.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas. Salantai. Nepriklausomybės paminklas. – Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994. – P. 93-94
  2. Feliksas Grabys. Atgyja paminklai. – Švyturys. – 1989 m. kovo 4 d.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]