Rabindranatas Tagorė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Rabindranath Tagore)
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rabindranatas Tagorė
beng. Robyndronath Thakur
Rabindranath Tagore in 1909.jpg
Rabindranatas Tagorė (1915)
Gimė: 1861 m. gegužės 7 d.
Kalkutoje
Mirė: 1941 m. rugpjūčio 7 d. (80 metų)
Veikla: žymus indų poetas, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.
Žinomas už: eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910)
Žymūs apdovanojimai:

1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu

Commons-logo.svg Vikiteka: Rabindranatas TagorėVikiteka

Rabindranatas Tagorė (bengal. Robyndronath Thakur; 1861 m. gegužės 7 d. Kalkutoje1941 m. rugpjūčio 7 d.) – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.[1] Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Tagorė gimė Kalkutoje turtingų žemvaldžių šeimoje. Mokėsi keliose Bengalijos mokyklose.

Būdamas keturiolikos metų, išleido pirmuosius savo eilėraščius ir kritikos straipsnius, sulaukęs septyniolikos – du eilėraščių rinkinius: „Poeto pasakojimas“, „Bhanušinho Thakuro dainos“.

1877 metais išvyko į Angliją, kur studijavo juridinius mokslus. Tačiau kadangi Tagorę labiau domino literatūra bei muzika, nebaigęs studijų, sugrįžo į Indiją.

Gyvendamas savo „Šilaidėho“ dvare, labai daug rašė, skyrė nemažai laiko švietėjiškai veiklai: literatūrinio-visuomeninio žurnalo Šadhoda redagavimui, 1901 m. Šantiniketane įsteigė ašramą, kuris ilgainiui išaugo, apimdamas mandirą (maldyklą), eksperimentinę mokyklą, giraitę, sodą ir biblioteką. 1918 m. Ašramas peraugo į Višnu-Bharati universitetą.

19051908 m. laikomas idėjiniu vadu kovoje už nacionalinę nepriklausomybę. R. Tagorės parašyti eilėraščiai tapo himnais: „Liaudies siela“ – Indijoje, o „Auksinė Bengalija“ – Bangladeše.

Rašytojas daug keliavo po pasaulį: aplankė Aziją, Ameriką, Europą, buvusią TSRS. Kovojo prieš karą ir fašizmą.

Sulaukęs 60-ties metų, ėmėsi tapybos.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išleista 50 R. Tagorės eilėraščių rinkinių, 12 romanų ir apysakų, 40 pjesių, daug novelių ir straipsnių.

Eilėraščių rinkiniai: „Vakaro dainos“ (1881), „Ryto dainos“ (1883), „Paveikslai ir dainos“ (1883), „Diezai ir bemoliai“ (1884), „Mielosios paveikslas“ (1890), „Derliaus nuėmimas“ (1896), „Gervės“ (1913) ir daug kitų.

Romanai: „Krislelis“ (1900), „Sudužimas“ (1905), „Goras“ (1907), „Namai ir pasaulis“ (1915), „Keturi gyvenimai“ (1931), „Paskutinė poema“ (1930).

Paliko apie du tūkstančius tapybos darbų.

Lietuviška bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. R. Tagorė. Namai ir pasaulis: romanas. – 1925 (vertė Jonas Jablonskis), 1959 (vertė Stasys Sabonis)
  2. R. Tagorė. Dainos vaikams. 2 [Garso įrašas]. – 1997
  3. R. Tagorė. Paklydę paukščiai. – 1998
  4. R. Tagorė. Užklydę paukščiai: [poetinės miniatiūros]. – 1998
  5. R. Tagorė. Krislelis: romanas. 2-asis patais. leid. – 1995
  6. R. Tagorė. Sudužimas: romanas. – 2-asis patais. leidimas. – 1995
  7. R. Tagorė. Aukso miražas: apsakymai. – 1983
  8. R. Tagorė. Gyvenimo žabangos; Keturi gyvenimai: romanas ir apysaka. – 1982
  9. R. Tagorė. Atsisveikinimo naktis: (apsakymai). – 1969
  10. R. Tagorė. Aukojimo giesmės: lyrikos rinkinys. – 1998
  11. R. Tagorė. Lyrika. – 1972
  12. R. Tagorė. Sodininkas: dainos apie meilę ir gyvenimą. Vilnius: Vaga, 2005. 144 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Tagore Rabindranath (bengalų k. Rabīndranāth Ṭhākur; Rabindranathas Tagorė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 408-409 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos