Gabriela Mistral

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gabriela Mistral
Gabriela Mistral sonriendo ca. 1938 (cropped).jpg
G. Mistral 1938 m.
Gimimo vardas Lucila de María del Perpetuo Socorro Godoy Alcayaga
Gimė 1889 m. balandžio 7 d.
Vikunija, Čilė
Mirė 1957 m. sausio 10 d. (67 metai)
Niujorkas, JAV
Tautybė čilietė
Veikla poetė, diplomatė, pedagogė
Žymūs apdovanojimai

Nobelio literatūros premija (1945 m.)

Commons-logo.svg Vikiteka Gabriela MistralVikiteka
Parašas
Firma Gabriela Mistral.png

Gabriela Mistral, tikrasis vardas Lusila de Marija del Perpetuo Sokoro Godoi Alkajaga (Lucila de María del Perpetuo Socorro Godoy Alcayaga, 1889 m. balandžio 7 d. – 1957 m. sausio 10 d.) – Čilės poetė, pedagogė, diplomatė. Nobelio literatūros premijos laureatė (1945 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Vikunijos mieste, augo Andų kaimelyje Montegrandėje. 1906–1923 m. įvairiuose šalies miestuose dirbo mokytoja. 1918 m. tapo licėjaus Punta Arenase direktore. 1921 m. persikėlė į Santjagą. Buvo aktyvi visuotinio švietimo propaguotoja. 1922 m. lankėsi Meksikoje, JAV, Europoje, skaitė pranešimus (Amerikos Valstybių organizacijoje), rengė reportažus.

Nors Gabriela Mistral formaliai mokėsi tik iki 12-os metų, užsiėmė savišvieta. 1923 m. Čilės universitetas jai suteikė profesorės garbės laipsnį.

1925–1933 m. gyveno Prancūzijoje ir Italijoje; dirbo Tautų Sąjungos Intelektinio bendradarbiavimo institute; dėstė ispanų literatūrą Kolumbijos, Puerto Riko universitetuose. 1933–1957 m. Čilės konsulė Meksikoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Brazilijoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmuosius eilėraščius pradėjo rašyti 1904 m., nuo 1908 m. pasirašinėjo kaip Gabriela Mistral (pasirinko pagal Gabrielės d’Anuncijo ir Frederiko Mistralio asmenvardžius).

Tradicinių formų poetinei kūrybai būdinga įtaigumas, tragiška, skausminga moteriškumo ir meilės tema, ryšku gamtos motyvai.[1] Rašė sonetus, elegijas. Taip pat rašė esė (Pasakojimas apie Pablą Nerudą / Recado sobre Pablo Neruda, 1936 m.)

Nobelio premija suteikta už stiprių jausmų įkvėptą lyrinę poeziją, idealistines aspiracijas.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymesni poezijos rinkiniai:

  • Mirties sonetai (Sonetos de la Muerte, 1914 m.)
  • Sielvartas (Desolación, 1922 m.)
  • Švelnumas (Ternura, 1924 m.)
  • Tala (1938 m.)
  • Spaudykla (Lagar, 1954 m.)
  • Čilės poema (Poema de Chile, išleista po mirties, 1967 m.)

Į lietuvių kalbą išversta eilėraščių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gabriela Mistral. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. [1]