Viktoras Vasnecovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
V. Vasnecovo autoportretas, 1873 m.

Viktoras Vasnecovas (rus. Ви́ктор Миха́йлович Васнецо́в, 18481926 m.) – Rusijos tapytojas, pagarsėjęs rusų pasakų ir istoriniais paveikslais. Taip pat teatro dailininkas, architektas, grafikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viktoras Vasnecovas gimė 1848 m. gegužės 15 d. Rusijos imperijos Lopjalo kaimelyje Viatkos gubernijoje. Buvo antras iš šešių šeimos vaikų. Jo tėvas Michailas priklausė dvasininkijai, domėjosi gamtos mokslais, astronomija. Senelis buvo ikonų tapytojas, brolis Apolinaras Vasnecovas vėliau tapo žymiu dailininku. Viktoras Vasnecovas mokėsi seminarijoje Viatkoje, dirbo ikonų parduotuvėlėje ir padėjo ištremtam iš Lietuvos dailininkui M. E. Andrioliui dekoruoti Viatkos Aleksandro Neviškio soborą. 1867 m. V. Vasnecovas aukcione pardavė du savo paveikslus, kad surinktų pinigų kelionei į Sankt Peterburgą. Iš pradžių Sankt Peterburge jis mokėsi piešimo mokykloje, 1868−1875 m. − Imperatoriškojoje dailės akademijoje. 1870 m. buvo įsteigta Kilnojamųjų dailės parodų draugija („peredvižnikai“). V. Vasnecovas tapo draugijos vadovo I. Kramskojaus draugu, suartėjo su I. Repinu. Po 1870 m. V. Vasnecovas užsiėmė grafika, 1874 m. už jos darbus buvo apdovanotas medaliu pasaulinėje parodoje Londone. Pradėjo tapyti aliejinius paveikslus. 1876 m. I. Repino kvietimu lankėsi Paryžiuje, sukūrė paveikslą „Akrobatai“, eksponavo savo kūrinių Paryžiaus salone.

1877 m. grįžęs į Maskvą, V. Vasnecovas nusisuko nuo peredvižnikų pamėgtų buities ir kaimo vaizdų ir pradėjo tapyti paveikslus rusų pasakų ir bylinų motyvais. Šie kūriniai buvo nesuprasti tuo metu, menininkų rėmėjas Pavelas Tretjakovas atsisakė juos pirkti. 1881 m. paveikslas „Alionuška“ vėliau tapo vienu populiariausių Rusijoje. 1884−1889 m. dailininkas dirbo ties freskomis Kijevo Šv. Vladimiro katedroje, susipažino su jaunesniu M. Vrubeliu, kuris tuo metu irgi joje dirbo. Šiuo laikotarpiu V. Vasnecovas nutapė paveikslą „Caraitis ant pilko vilko“ ir pradėjo žymiausią savo kūrinį „Bogatyriai“. 1885 m. dailininkas keliavo į Italiją ir kūrė meninį apipavidalinimą N. Rimskio-Korsakovo operai „Snieguolė“. 1897 m. bendradarbiavo su broliu Apolinaru ties kita N. Rimskio-Korsakovo opera „Sadko“. Kūrė architektūrinius projektus: 1882 m. − bažnyčios Abramceve (su Vasilijumi Polenovu), 1894 m. − savo namo Maskvoje, 1898 m. − Rusijos paviljono Paryžiaus pasaulinėje parodoje, 1904 m. − Tretjakovo galerijos fasado. 1906−1911 m. V. Vasnecovas kūrė Varšuvos Aleksandro Neviškio katedros mozaikas, prisidėjo prie A. Neviškio soboro dizaino Maskvoje. 1912 m. caras Nikolajus II suteikė jam bajorystę. Po 1917 m. Spalio revoliucijos V. Vasnecovas kūrė dizainus Raudonosios armijos kareivių uniformoms („budionovka“), rūpinosi Maskvos valstybiniu istorijos muziejumi. Viktoras Vasnecovas mirė 1926 m. liepos 23 d. Maskvoje. 1953 m. jo name Maskvoje atidarytas Viktoro Vasnecovo muziejus.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka