Pereiti prie turinio

Pryšmančių I kapinynas

Koordinatės: 55°52′26″ š. pl. 21°10′59″ r. ilg. / 55.87389°š. pl. 21.18306°r. ilg. / 55.87389; 21.18306
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pryšmančių I kapinynas

Varnų pušynėlio kalvos – Pryšmančių kapinyno vaizdas iš pietvakarių pusės
Pryšmančių I kapinynas
Pryšmančių I kapinynas
Koordinatės
55°52′26″ š. pl. 21°10′59″ r. ilg. / 55.87389°š. pl. 21.18306°r. ilg. / 55.87389; 21.18306
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 7,605 ha
Naudotas IV a.
Žvalgytas 1959, 1982, 1992 m.
Tirtas 1958, 1985 m.
Registro Nr. u. k. 5256 / A457P, AR538 /

Pryšmančių I kapinynas, vadinamas Varnų pušynėliu (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas: unikalus kodas – 5256, senas registro kodas – A457P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR538) – kapinynas pietvakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Pryšmančiuose (Kretingos seniūnija), 1,3 km į pietus nuo kelio  2317  VydmantaiKretinga , Tenžės dešiniajame, jos intako Gadeikupio kairiajame krante.

Įrengtas masyvioje, 110 m ilgio pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 40 m pločio ir 6 m aukščio moreninėje kalvoje, vadinamoje Varnų pušynėliu. Šiaurės rytinis kalvos pakraštys nukastas, jame stovi sodyba. Teritorija dirvonuoja, pietinė ir pietvakarinė dalys ir šiaurės rytinis kraštas apsodinti pušynu. Paviršius nelygus, vietomis matosi bulviarūsių duobės. Anotacinio kultūros paveldo objekto ženklo nėra.

Nuo 1972 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR538),[1] 1997 m. registruotas kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A457), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu (A457P), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris 2012 m. suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo.[2]

Teritorija – 7,605 ha. Jos pietvakarinėje dalyje yra Pryšmančių I senosios kapinės. Į pietus nuo kapinyno – Pryšmančių senovės gyvenvietė, 1,1 km į šiaurę – Pryšmančių II kapinynas, 0,93 km į šiaurės rytus – Pryšmančių III kapinynas.

Tyrinėjo: 1958 m. – Ona Navickaitė (LII ir Kretingos muziejus),[3] 1985 m. – Valdemaras Šimėnas (LII).[4]

Žvalgė: 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Kultūros paveldo centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas).

Iš viso ištirtas 160 m² plotas, rasta 10 žmonių ir 1 žirgo kapas, apjuosti akmenų vainikų, datuojami I – V a. Mirusieji laidoti nesudeginti, skobtiniuose karstuose, su gausiomis įkapėmis: geležiniais įmoviniais kirviais, peiliais, ietimis, akmeniniais galąstuvais, žalvariniais papuošalais (antkaklėmis kūginiais galais, laiptelinėmis, apskritinėmis ir lankinėmis segėmis), vario lydinio Romos imperijos monetomis.

Radinius saugo Kretingos, Vytauto Didžiojo karo ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose.

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 138, eil. Nr. 538
  2. Kultūros vertybių registras: Pryšmančių II kapinynas vad. Varnų pušynėliu, Kretingos r. sav., Pryšmančių k. (Kretingos sen.)
  3. Ona Navickaitė. Pryšmančių, Kretingos raj. kapinyno tyrinėjimų dienoraštis. 1958 m. rugpjūčio mėn. 5-25 d. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 74. – P. 17–31
    Ona Navickaitė. Plokštinių kapinynų tyrinėjimai Lietuvoje 1948–1959 m. – Iš Lietuvių kultūros istorijos. – Vilnius, 1961. – T. 3. – P. 71–72
    Ona Navickaitė. Pryšmančių kapinynas. – Lietuvos archeologiniai paminklai: Lietuvos pajūrio I–VII a. kapinynai. – Vilnius, 1968. – P. 137–143, 222–223
    Ona Navickaitė. Pryšmančių, Kretingos raj. II–IV amžių plokštinio kapinyno tyrinėjimai. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. – Serija A. – Vilnius, 1959. – T. 2(7). – P. 43–55
    Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3. – P. 91
  4. Valdemaras Šimėnas. Pryšmančių II plokštinio kapinyno, Kretingos raj. 1985 m. kasinėjimų ataskaita. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1222
    Valdemaras Šimėnas. Kretingos rajono ardomų kapinynų žvalgomieji tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. – Vilnius, 1986. – P. 69–70