Valdemaras Šimėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Valdemaras Šimėnas
Gimė: 1954 m. spalio 3 d. (63 metai)
Vilnius
Veikla: archeologas, pedagogas
Organizacijos: Lietuvos istorijos institutas
Išsilavinimas: humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater: Vilniaus universitetas

Valdemaras Šimėnas (g. 1954 m. spalio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos archeologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. baigė Vilniaus 33-ąją profesinę vidurinę mokyklą. 1983 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas istoriko, istorijos ir visuomenės mokslo dėstytojo specialybę. 1994 m. sausio 19 d. apgynė daktaro disertaciją „Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje I m. e. tūkst. viduryje“.

19831994 m. ir nuo 2006 m. Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas. 20062010 m. Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas, Lietuvos istorijos instituto Mokslo tarybos narys. 19932006 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros asistentas lektorius, nuo 2001 m. docentas, nuo 2006 m. dėstytojas valandininkas, Klaipėdos universiteto dėstytojas.

20032007 m. Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys. [1] 19952005 m. Lietuvos archeologijos draugijos Tarybos narys, 20032005 m. Tarybos pirmininkas. Kultūros paveldo departamento Mokslinės archeologinės komisijos narys. Lietuvos keliautojų sąjungos narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių interesų kryptys: baltų genčių istorija, etnogenezė, tautų kraustymosi periodas, prūsų archeologija, archeologinių tyrinėjimų istorija. Tyrė archeologijos paminklus Lietuvos pajūryje, Nemuno žemupyje, Rytų Lietuvoje. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius.

Tirti objektai: Dvyliškio pilkapynas, Jašiūnų pilkapynas, Kiauleikių kapinynai, Kreivėnų piliakalnis, Pryšmančiai ir kiti.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Užmirštieji prūsai. Archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai, Vilnius, Mintis, 1999 m., 365 p., Monografija, bendraautoris prof. habil. dr. Vladimiras Kulakovas.
  • Etnokultūriniai procesai Vakarų Lietuvoje I m. e. tūkstantmečio viduryje. Monografija, Vilniaus universiteto leidykla, 2006 m.
  • Legenda apie Videvutį ir Brutenį (legendos šaltinių klausimu), Prūsijos kultūra, Vilnius, 1994, p. 18-63.
  • Prūsų kilmės beieškant. Prūsų gentys I m. e. tūkstantmečio pradžioje ir viduryje – aistiškasis periodas (I–VII a.), Baltų archeologija, 1998, nr. 1-2 (11-12), p. 2-16.
  • The Vidgiriai Cemetery, Lithuanian Archaeology: Investigation and Findings, Vilnius, 1998, p. 19. (ir viso leidinio sudarytojas)
  • Perpetės baltų kraštuose I m. e. tūkstantmečio viduryje, Archaeologia Lituana, Vilnius, 1999, p. 119–144 (Bendraautoriai: A. Astrauskas, G. Gleiznienė).
  • Lietuvos pajūris viduriniajame ir vėlyvajame geležies amžiuje, Kretingos senovė, Kretinga, 1999, p. 21-22.
  • Gilded items in the Middle Iron Age in Lithuania, Acta Academiae Artium Vilnensis. Vilniaus dailės akademijos darbai. Dailė, nr. 20, Prehistoric Art in the Baltic Region, Vilnius, 2000, p. 143–145.
  • Prūsų kilmės beieškant. Prūsų gentys I tūkstantmečio pabaigoje ir II tūkstantmečio pradžioje – prūsiškasis periodas (IX–XIII a.), Baltų archeologija, Vilnius, 2002, nr. 1 (13), p. 2-8.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]