Pryšmančių senovės gyvenvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pryšmančių senovės gyvenvietė
[[Image:|250px]]

Pryšmančių senovės gyvenvietė
Koordinatės
55°52′17″ š. pl. 21°11′13″ r. ilg. / 55.87139°š. pl. 21.18694°r. ilg. / 55.87139; 21.18694Koordinatės: 55°52′17″ š. pl. 21°11′13″ r. ilg. / 55.87139°š. pl. 21.18694°r. ilg. / 55.87139; 21.18694
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 6,7 ha
Naudotas I tūkstantmečio pr.; XVIIXVIII a.
Žvalgytas 2009 m.
Tirtas 1996, 1997 m.
Registro Nr. u. k. 33266

Pryšmančių senovės gyvenvietė (regioninio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 33266) – senovės gyvenvietė pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Pryšmančiuose (Kretingos seniūnija), 1,5 km į pietus nuo kelio  2317  VydmantaiKretinga , Tenžės ir jos intako Gadeikupio dešiniajame krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengta plynaukštės šiaurinėje - šiaurės vakarinėje dalyje ir šlaite į Gadeikupio slėnį. Teritorija dirvonuoja, šiauriniu pakraščiu praeina lauko keliukas, o vakariniu – kelias į Genčių naftos bazę. Anotacinio kultūros paveldo objekto ženklo nėra.

2009 m. registruota kultūros vertybių registre.[1] Teritorija – 6,7 ha.

Į šiaurę - šiaurės vakarus yra Pryšmančių I kapinynas, 1,2 km į šiaurę - šiaurės rytus – Pryšmančių III kapinynas, 1,3 km į šiaurę – Pryšmančių II kapinynas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1996 ir 1997 m. tyrinėjo Raimondas Sprainaitis (MLIM), 2009 m. žvalgė KPC.

Ištirtas 84 m² plotas. Aptiktas I tūkstantmečio pradžios kultūrinis sluoksnis su lipdyta keramika ir stulpinės konstrukcijos pastatų pėdsakais, surinkta XVIIXVIII a. kaimavietės žiestos keramikos šukių.[2]

Radinius saugo MLIM.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [Kultūros vertybių registras: Pryšmančių senovės gyvenvietė, Kretingos r. sav., Pryšmančių k. (Kretingos sen.)]
  2. Raimondas Sprainaitis. Žvalgomieji tyrinėjimai šalia Pryšmančių kapinyno. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius, 1998. - P. 101–102

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]