Hatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Hetitai-orn.png
Mažosios Azijos istorija
Mažosios Azijos priešistorė
Hatai
Hetitų valstybė
kaškai, muškiai, palai
Siro-hetitai, kitos valstybės:
Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija
Achemenidų imperija
Makedonija > Antigonidai
Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija
Romos imperija (Azija)
Bizantijos imperija
Turkijos istorija

Hatai – senovės tauta III – II tūkst. pr. m. e. gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, dabar vadinamoje Kapadokija. Jos naudotos hatų kalbos dėl ypač retų šaltinių kilmė nėra identifikuota, nors kai kurių tyrėjų laikoma gimininga šiaurės vakarų Kaukazo kalboms.

Senuose šaltiniuose hatai kartais vadinami protohetitais, tačiau šis terminas nėra tikslus, nes hatai su hetitais nebuvo lingvistiškai giminingi.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hati šalis

Hatų gyvenamas kraštas, vadinamoji „Hati šalis“ paminėtas jau XXIV a. pr. m. e. akadų dantiraščio šaltiniuose. Jie gyveno pirmiausia Kizilirmako (Marsantijos) upės kilpoje ir aplinkiniuose regionuose, t. y. dab. Kapadokijos šiaurinėje dalyje. Svarbiausi šiauriniai hatų kaimynai buvo kaškai (greičiausiai Kaukazo grupės tauta). III ir II tūkst. pr. m. e. sandūroje jų rytiniais ir pietiniais kaimynais buvo indoeuropiečiai, kalbėję Anatolijos tautomis: hetitai, luviai, palai ir kt.

Svarbiausi III tūkst. pr. m. e. pradžios hatų miestai-valstybės buvo Arina, Purushanda, Kusaras, Hatušas, Nerikas ir kt. Svarbiausia archeologinė vietovė, siejama su hatų kultūra, yra Aladža Chiujukas, tapatinamas su šventuoju Arinos miestu. Jų valdovai titulavosi rubaum. Su jais kariavo ir prekiavo Mesopotamijos bei Sirijos tautos. XXIV a. pr. m. e. minimi hatų valdovai Nurdagalas ir Pamba.

saulės diskas iš Aladža Chiujuko

Bronzos amžiuje (II tūkst. pr. m. e.) į Hati šalį civilizaciją iš rytų (Šiaurės Mesopotamijos) nešė asirai, kurie čia kūrė savo prekybines kolonijas. XIX a. pr. m. e. hatų kultūros pietiniame pakraštyje, kur ji liejosi su indoeuropiečių kultūrine įtaka, formavosi Kusaro karalystė, o joje – hetitų tapatybė. Nors hetitai kalbėjo indoeuropietiška kalba, jie iš hatų paveldėjo daug kultūrinės įtakos: perėmė daugelį jų dievų, terminų, ritualų.

XVII a. pr. m. e. hatų šalis buvo galutinai įjungta į Hetitų valstybę, o hatai greitai asimiliavosi su užkariautojais ir išnyko.

Mitologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hatai išpažino nemažai dievų, tarp kurių svarbiausi buvo audros dievas Taru, jo sutuoktinė Sachasara. Arinos mieste garbinta saulės deivė Vurusemu. Dar žinomas „šalies valdovas“ Vurunkatis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka