Plokščių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Plokščių piliakalnis
[[Image:|250px]]

Plokščių piliakalnis
Koordinatės
55°04′30.5″ š. pl. 23°11′5.8″ r. ilg. / 55.075139°š. pl. 23.184944°r. ilg. / 55.075139; 23.184944Koordinatės: 55°04′30.5″ š. pl. 23°11′5.8″ r. ilg. / 55.075139°š. pl. 23.184944°r. ilg. / 55.075139; 23.184944
Savivaldybė Šakių rajonas
Seniūnija Plokščių seniūnija
Aukštis 25-27 m
Plotas 112x105
Naudotas I tūkstantmečio I p.-II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1960, 1965, 1986
Registro Nr. AR995 / 3275 /A1491

Plokščių piliakalnis, Vaiguviškių piliakalnispiliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR995; unikalus objekto MC kodas 3275; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1491) Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Plokščių miestelio, prie Nemuno intako Vaiguvos upelio. Pasiekiamas nuo kelio Plokščiai – Kubiliai ties Vaiguvos upeliu pasukus į dešinę pietų kryptimi palei šį upelį ir pačiu upeliu ir vėl palei upelį vedančiu keliuku pavažiavus ir paėjus 650 m – yra priekyje, už Vaiguvos ir į ją iš kairės įtekančio bevardžio upelio santakos.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis – tai didoka, aukšta, iš visų pusių giliomis daubomis apsupta plokštuma. Rytų ir šiaurės dauba teka mažas Vaiguvos upelis, kurio vaga eina lauko kelias į Plokščius. Vakarų dauba teka mažas Vaiguvos intakas. Ši plokštuma sudaro salą, iš visų pusių apsuptą gamtinėmis kliūtimis, pusėje žemesniu ožnugariu besijungiančią su aukštuma. Kiek iškilusi viduryje sala netaisyklingo ovalo formos, aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 112x105 m dydžio. Jos vakariniame pakraštyje supiltas 25 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į piliakalnio šlaite esantį 24 m ilgio, 9 m pločio, 1 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 25-27 m aukščio.

Sala seniau buvo ariama, dabar dirvonuoja. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs apie 1970 m. sodintomis eglėmis ir kitais medžiais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. ir 1965 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. [1] Paviršiuje aptinkami suaižėję nuo deginimo akmenys. Kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Nors jokių dirbtinių įrengimų nėra, bet gamtinės kliūtys leidžia jį laikyti piliakalniu. Aleksandras Polujanskis laikė jį kryžiuočių kronikoje minimos lietuvių pilies Vaigov vieta. [2] Paminklo teritorijos plotas 61000 m².


Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Raudonėnų piliakalnis 5 km
Stulgių piliakalnis 4 km
Veliuonos I piliakalnis 4 km Blank-50px.png
Maštaičių piliakalnis 17,4 km
Burgaičių piliakalniai 34 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Žuklijų piliakalnis 11 km
Joginiškių piliakalnis 13,7 km
Žemosios Panemunės piliakalnis 17,6 km
Klepų piliakalnis 26 km
Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 41 km
Šilvienų piliakalnis 4,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 31 (31)
  2. Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997. P. 18; 152-153.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]