Joginiškių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Joginiškių piliakalnis
[[Image:|250px]]

Joginiškių piliakalnis
Koordinatės
55°03′13.1″ š. pl. 23°23′56.5″ r. ilg. / 55.053639°š. pl. 23.399028°r. ilg. / 55.053639; 23.399028Koordinatės: 55°03′13.1″ š. pl. 23°23′56.5″ r. ilg. / 55.053639°š. pl. 23.399028°r. ilg. / 55.053639; 23.399028
Savivaldybė Šakių rajonas
Seniūnija Kriūkų seniūnija
Aukštis 17 m
Plotas 40x13
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1965
Registro Nr. AR987 / 3267 / A1485

Joginiškių piliakalnis, dar vadinamas Kalnu – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR987; unikalus objekto MC kodas 3267; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1485) Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,2 km į pietryčius nuo Joginiškių, 3 km nuo Kriūkų miestelio, Kriūkų seniūnija, 2 km į pietvakarius nuo Nemuno. Pasiekiamas iš kelio Lukšiai – Kriūkai ties Joginiškių fermomis pasukus į dešinę rytų kryptimi, pavažiavus keliuku 300 m dešiniau nuo už sodybos prasidedančios griovos iki miško pakraščio ir paėjus 200 m į šiaurę ožnugario vakariniu šlaitu einančiu miško keliuku, yra šio ožnugario gale.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Jotulės kairiajame krante, santakoje su Strazdupiu. Pietinis šlaitas status, 17 m aukščio, leidžiasi į Jotulę, rytinis ir šiaurinis šlaitai žemesni ir nuolaidesni, iki 10 m aukščio, jie leidžiasi į Strazdupį. Vakaruose yra aukštuma.

Piliakalnio aikštelė trikampė, 40x13 m dydžio. Aikštelę nuo aukštumos skiria jos vakariniame pakraštyje supiltas apie 20 m ilgio pylimas, nuo aikštelės krašto 1,5 m, iš išorės – 3,3 m aukščio,[1], jo išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Už griovio yra antras 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kuris šiaurinėje dalyje, šlaite virsta terasa. Visas piliakalnis apaugęs medžiais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnį 19551959 m. aprašė Petras Tarasenka, 1965 m. piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas, 1981 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[2][3] Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 10 000 m².

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Žuklijų piliakalnis 3 km Seredžiaus I piliakalnis 2 km Butvilonių piliakalnis 8 km Blank-50px.png
Maštaičių piliakalnis 29 km
Plokščių piliakalnis 13,7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ringovės piliakalnis 10 km
Žemosios Panemunės piliakalnis 4 km
Šadžiūnų piliakalnis 17 km Šėtijų piliakalnis 11,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. V., 1997. P. 138–139.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 73 (Nr. 255)
  3. Gintautas Zabiela. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 675 psl.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 172.
  • Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. V., 1982.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]