Pilypas II Habsburgas

Pilypas II Habsburgas
Ispanija Ispanija Ispanijos, Neapolio, Ispanijos Nyderlandų valdytojas, Milano kunigaikštis

Habsburgų dinastija Habsburgų dinastija Habsburgų dinastija
Gimė	1527 m. gegužės 21 d. Valjadolidas, Ispanija
Mirė	1598 m. rugsėjo 13 d. (71 metai) Madridas, Ispanija
Palaidotas (-a)	Eskorialis
Tėvas	Karolis V
Motina	Izabelė (Portugalija)
Sutuoktinis (-ė)	Marija Portugalė Marija Tiudor Elžbieta Valua Ona Austrė
Vaikai	Don Karlas, Astūrijos princas Izabelė Klara Eugenija Katalina Mikaela Pilypas III
Ispanija Ispanija Ispanijos karalius
Valdė	1556–1598 m.
Karūnavimas	1556 m. sausio 16 d.
Pirmtakas	Imperatorius Karolis V Karolis I
Įpėdinis	Pilypas III
Portugalija Portugalija Portugalijos karalius
Valdė	1580-1598 m.
Pirmtakas	Henrikas I
Įpėdinis	Pilypas III

Vikiteka	Pilypas II Habsburgas

Pilypas II Habsburgas (isp. Felipe II; 1527 gegužės 21 d., Valjadolidas – mirė 1598, Eskorialas) – kaip vyriausias ir vienintelis imperatoriaus Karolio V ir Portugalijos princesės Izabelės sūnus paveldėjo Ispanijos karalystę, jos kolonijas Amerikoje, Nyderlandus, Burgundiją, Sicilijos karalystę ir Lombardijos kunigaikštystę. 1580 m. tapo ir Portugalijos karaliumi, kur valdė kaip Pilypas I (port. Filipe I).

Pilypo II vaikystė

Iki septynerių metų Pilypas gyveno su motina ir seserimi. Tėvas Karolis V per savo valdymo laikotarpį Ispanijoje buvo tik 7 metus. Kita vertus Karolis V dažnai sūnui rašydavo laiškus, o jo patarimai: griežtai laikytis katalikiškų pažiūrų, stengtis pačiam tvarkyti visus reikalus, vėliau turėjo didelę įtaką sūnaus pasaulėžiūrai.

1535 m. Pilypui buvo sudarytas asmeninis dvaras, susidėjęs iš 50 kilmingų vaikų. Jį auklėjo du garsūs to meto Ispanijos mokytojai – Sileso ir de Estrela. Pilypas II tapo išsilavinusiu žmogumi, nors kalbos jam sekėsi sunkiai – prancūziškai ir vokiškai jis beveik nemokėjo. Ilgainiui jis tampa menų globėju, o prieš mirtį Pilypo asmeninę biblioteką sudarė daugiau nei 13 500 tomų. Jau vaikystėje galima buvo pastebėti būsimojo valdovo kruopštumą, uždarumą ir aštrų protą. Dirbti ir mokytis jis galėjo ištisas dienas, pasižymėjo neeiline atmintimi, bet ryžtingumo ir aiškios minties dovanos jis neturėjo. Dažnai keisdavo nuomonę, blaškydavosi, tai trikdydavo ir lėtindavo svarbių valstybinių reikalų naudingų sprendimų priėmimą^[1].

Portugalija

Pirmoji žmona 1543 m. buvo Portugalijos kunigaikštytė Marija, pagimdžiusi sūnų Don Karlosą, mirė 1545 m. Ši santuoka Portugaliją nuo 1580 m. iki 1640 m. suvienijo su Ispanija.

Anglija

Antroji žmona – Marija Tiudor (1554–1558), įpėdinių nepaliko^[2]. Laikinai net pats Pilypas gyveno Anglijoje, tačiau ten jam nepatiko ir jau 1555 m. jis grįžo į Ispaniją. Trečioji žmona Prancūzijos kunigaikštytė Elžbieta Valua^[3]. Su ja yra susijusi viena didžiausių Pilypo valdymo meto paslapčių. Mat jau anksčiau Elžbieta buvo pažadėta Karlosui. Daili, nepaprasto grožio princesė vietoj sužadėtinės tapo pamote. Karlosas buvo labai išdidus ir nervingas (vaikystėje patyrė sunkią galvos traumą), bet kartu nuoširdus ir gailestingas vargšams. Šiaip kritiškas moterų atžvilgiu, princas su Elžbieta būdavo visai kitoks. Savo geriausiu draugu vadino Chuaną Austrijietį, kurio karinės šlovės prisibijojo Pilypas (nors minėtasis ir buvo karaliaus pusbrolis). Karlosas kartais atvirai priekaištaudavo, kad tėvas pavogęs iš jo meilę ir net laikė savo priešu^[4]. Deja, išdidumas, nepakantumas priešiškai mąstantiems bei įtarumas buvo vieni pagrindinių Pilypo II bruožų^[5]. Tatai lėmė Karloso įkalinimą ir paslaptingą mirtį – po trijų mėnesių mirė ir Elžbieta^[6]. Sveikas protas nugalėjo jausmus ir Pilypas vedė paskutinį kartą – dėdės Maksimilijono dukterį Oną Austrijietę, kuri paliko sosto įpėdinį, būsimąjį Pilypą III. Sakoma, kad šią žmoną karalius mylėjęs labiausiai ir po jos mirties per vieną naktį sunykęs ir pražilęs^[7].

Vidaus politika

Pilypas II paveldėjo daug garbingų karaliaus, hercogo ir kt. vardų, tai rodė, kad valdos nevieningos^[8]. Karalius buvo griežto absoliutizmo atstovas ir vykdė centralizacijos procesus. Sustiprino ir naudojo politiniams tikslams inkviziciją. Kietai laikėsi savo sprendimų ir nerodė gailesčio priešams^[9]. Nors Pilypas ir nebuvo itin sėslus biurokratas kaip jį dažnai vaizduoja, bet savo valdas pažinojo iki smulkmenų ir visada meistriškai manevravo, derindamas katalikiškus principus bei tėvonijos tikslus. Pilypas siekė centralizuoti šalį, tam tikslui paskelbė 1561 m. sostine Madridą^[10]. Buvo pradėta ilga ir atkakli kova prieš kitatikius, kitataučius. Ypač kentėjo Ispanijos maurų palikuoniai – moriskai, valdę smulkųjį verslą pusiasalio pietuose ir beveik nedirbę žemės. Juos kaltino žydų ir arabų dangstymu^[11]. 1568 – 1571 m. vyko ginkluota kova tarp valdžios ir padėtimi nepatenkintų moriskų. Konfliktas baigėsi tik tada, kai Pilypas II galutinai palaužė moriskų pasipriešinimą. Tačiau tokie radikalūs būdai siekiant įtvirtinti valdžią brangiai kainavo šalies ekonomikai. Ispanija rėmėsi žemės ūkiu, gamyba ir prekyba, tačiau imperijos politika buvo pernelyg aktyvi ir net keturiskart – 1557, 1560, 1575, 1596 metais – Pilypas II buvo priverstas paskelbti apie valstybės nemokumą^[12]. Ir jei ne iš Amerikos kolonijų atplukdyti taurieji metalai, tokie karaliaus politiniai pasiekimai, kokių jis pasiekė, nebūtų įsivaizduojami^[13].

Užsienio politika

Išskyrus trumpą karą su Prancūzija, kai 1557 m. prie Sen – Kventino ispanai laimėjo triuškinančią pergalę^[14] ir iškovojo hegemoniją Europoje. Pilypas II su kaimynais nekariavo apie 10 metų. Amerikoje aštri krikščioniška politika ir toliau sėjo katalikybę Naujajame Pasaulyje. 1571 m. ispanų laivynas kartu su Šventąja lyga nugalėjo turkus Lepanto mūšyje, kuris pagarsėjo visoje Europoje. Ispanijos karalius galutinai apsivilko krikščionių gynėjo rūbą^[15]. Tačiau 1566 m. prasidėjo Nyderlandų sukilimas, kuris ilgam įklampino Pilypo II imperiją į karą. Nors žiaurusis hercogas Alba 1567 m. į Briuselį atvyko su dešimttūkstantine armija^[16], tačiau nei jis, nei kiti vadai nesutramdė vietinių žmonių. Galų gale Anglijos ir Prancūzijos pagalba Nyderlandų provincijų sukilėliams vis augo ir iki 1580 m. Pilypas II jau pradėjo puoselėti planus intervencijai į Prancūziją arba Angliją^[17]. Tiesa, dar prieš tai, išmirus Portugalijos karališkajai dinastijai, Pilypas II iškėlė savo kandidatūrą ir iš dalies teisėtai, iš dalies remdamasis karine jėga, personaline unija 1580 m. šešiasdešimčiai metų suvienijo visą Pirėnų pusiasalį^[18].

Europoje susidūrus hegemoniniams Ispanijos siekiams su kitų monarchijų galybe, užvirė kova. 1588 m. Pilypo II surinkta „Nenugalimoji Armada“ patraukė į Britanijos salas, bet skaudžiai pralaimėjo. Iš 131 laivo ir 15.350 vyrų į Ispaniją tesugrįžo 65 galeros ir apie 10.000 likusiųjų gyvųjų^[19]. 1590–1596m. atsinaujino karas su Prancūzija. Po eilės sėkmingų karinių veiksmų ispanai pasiekė viršų ir Prancūzijos karalius Henrikas IV turėjo priimti katalikybę^[20].

Pilypo II valdymo pabaiga

Reikia pridurti, kad Habsburgų ambicijos labai išsekino šalies biudžetą. Pilypo II valdymo pabaigoje prekybos balansas buvo neigiamas, mokesčių sistema griuvo^[21]. O pats karalius sprendė pernelyg daug skirtingų šalies problemų, kurios nepaprastai sekino. Daugiau nei keturiasdešimt metų Pilypas II valdė galingiausią to meto metropoliją^[22].

Vertingas Pilypo II palikimas – Eskorialo rūmai. Jo nemigos naktys buvo skirtos nuostabaus projekto įvykdymui. Savo asmenybę karalius norėjęs įamžinti akmenyje, medyje ir stikle. Eskorialas – tai dalinė Pilypo II biografija, atspindinti didžios valstybės didžio žmogaus likimą^[23].

Karališkieji titulai
Pilypas II Habsburgas Habsburgų dinastija Habsburgų dinastija Habsburgų dinastija Gimė: 1527 gegužės 21 d. Mirė: 1598 rugsėjo 13 d.
Anksčiau valdė Imperatorius Karolis V	Nyderlandai Nyderlandai Ispanijos Nyderlandų septyniolikos provincijų valdovas 1556 m. sausio 16 d.-1598 m. gegužės 6 d. 1581 m. liepos 26 d. prarado Groningeno, Omelando, Fryzijos, Overeiselio, Gelderso, Zupjeno, Olandijos ir Zelandijos provincijas įkūrus Jungtines provincijas	Po to: Izabelė Klara Eugenija (Ispanija) ir Albertas VII (Austrija) kaip Co-sovereigns of the Ispanijos Nyderlandų dvigubas valdymas
		Po to: Jungtinės provincijos kaip Groningeno, Omelando, Fryzijos, Overeiselio, Gelderso, Zupjeno, Olandijos ir Zelandijos nepriklausomi valdovai
	Neapolis Neapolis Neapolio karalius 1554 – 1598	Po to: Pilipas III (Ispanija)
	Ispanija Ispanija Ispanijos karalius 1556 – 1598
Prieš tai: Antonijus I (Portugalija)	Portugalija Portugalija Portugalijos ir Algarvės karalius 1581 – 1598
Ispanija Ispanija Ispanijos karališkoji šeima
Laisvas Paskutinis titulo turėtojas Karolis	Astūrija Astūrija Astūrijos princas 1527 – 1556	Po to: Karolis (Astūrija)
Anglija Anglija Anglijos karališkoji šeima
Prieš tai: Lord Guilford Dudley kaip sutuoktinis	Anglija Anglija Anglijos karalienės sutuoktinis 1554 – 1558	Po to: Ana (Danija) kaip sutuoktinė