Moriskai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Straipsnių serija

Islamas
IslamasAllah1.png

Alachas · Dievo vienovė
Mahometas · Kiti pranašai

Islamo vikisritis
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Moriskai (ispan. morisco 'mažas mauras') – Iberijos pusiasalio musulmonai, po Rekonkistos pergalės 1492 m. priversti priimti krikščionybę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Moriskų išvarymas

Krikščionims atkariaujant iš musulmonų Ispaniją, pasidavusiems musulmonams buvo garantuota tikėjimo laisvė (mudecharai). 1492 m. žlugus paskutinei maurų valstybei – Granadai, musulmonų padėtis pablogėjo. 1502 m. Granadoje, 1526 m. Valensijoje ir Aragone jiems liepta išvykti iš šalies arba apsikrikštyti. Daugelis naujakrikštų rasiškai nesiskyrė nuo senųjų buvusiose Ispanijos musulmonų valstybėse gyvenusių krikščionių. Nepaisydami represijų, maurai priešinosi kultūrinei asimiliacijai, kalbėjo arabų kalba, laikėsi savo tradicijų. Daugelis slapta išpažino islamą, ispanų kalba leido religines knygas, nes tą jiems leido už Ispanijos ribų gyvenę dvasininkai. Ispanijos karalius Pilypas II 1566 m. išleido ediktą, draudžiantį maurams, gyvenantiems Grenadoje, kalbėti arabų kalba. Ediktas draudė ir tradicinius maurų drabužius bei papročius. 15691571 m. moriskai sukilo ir išsilaisvino Siera Nevados kalnuose. Po dvejų metų buvo nugalėti ir 1609 m. specialiu ediktu galutinai išvaryti iš Ispanijos. Dalis jų pasklido po Šiaurės Ispaniją, apie 300 000 apsigyveno Alžyre, Tunise, Maroke. Per kelias kartas jie buvo asimiliuoti, bet savitos moriskų kultūros apraiškų Šiaurės Afrikos šalyse išliko ir XXI a. pradžioje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Moriskai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 788 psl.