Marija I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marija I
Anglijos karalienė
Anthonis Mor 001.jpg
Tiudorai
Gimė 1516 m. vasario 18 d.
Grinviče, Anglija
Mirė 1558 m. lapkričio 17 d. (42 metai)
Šv. Jokūbo rūmai Londone, Anglija
Palaidotas (-a) 1558 m. gruodžio 14 d.
Vestminsterio abatija Londonas
Tėvas Henrikas VIII
Motina Katerina Aragonietė
Sutuoktinis (-ė) Filipas II
Religija Romos katalikė
Royal Arms of England.svg
Anglijos karalienė
Valdė 1553 m. - 1558 m. (~5 metai)
Pirmtakas Džeinė (ginčytina)
Įpėdinis Elžbieta I
Commons-logo.svg Vikiteka Marija I
Parašas
Mary I Signature.svg

Marija I arba Marija Tiudor (angl. Mary I, 1516 m. vasario 18 d. Grinviče – 1558 m. lapkričio 17 d. Londone) – pirmoji karūnuota Anglijos ir Airijos karalienė. Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Ispanijos princesės Katerinos Aragonietės dukra.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš Marijos Tiudor gimimą visi Henriko VIII ir Katerinos Aragonietės vaikai mirdavo dar negimę arba iškart po gimimo. Pirmuosius dvejus savo gyvenimo metus dėl prakaito ligos epidemijos Marija persikėlinėjo iš vienų rūmų į kitus. Tėvams išsiskyrus paskelbta neturinti paveldėjimo teisių. 1544 Henriko VIII pripažinta įpėdine po kitų jo vaikų.[1] Jos jaunesnysis netikras brolis Eduardas VI 1547 m., sulaukęs vos devynerių, buvo karūnuotas karaliumi. Susirgęs mirtina liga 1553 m. Eduardas bandė pašalinti Mariją iš paveldėtojų linijos, nes teisingai nuspėjo ją atšauksiant protestantų reformas, įvykusias jo valdymo metu. Eduardui tais pačiais metais mirus, pagrindiniai politikai paskelbė ledi Džeinę Grei karaliene. Į tai reaguodama Marija greitai subūrė pajėgas Rytų Anglijoje ir jau po 9 dienų nuvertė Džeinę, kuriai kartu su Džeinės vyru, tėvu ir uošviu buvo įvykdytos mirties bausmės. Marija tapo pirmąja Anglijos karaliene regente, išskyrus ginčijamus Džeinės ir imperatorienės Matildos valdymus. 1554 m. liepą Marija ištekėjo už Ispanijos princo Pilypo ir tapo Habsburgų Ispanijos karaliene, šiam 1556 m. sausį tapus Ispanijos karaliumi. Vyro siūlymu Anglija pradėjo karą su Prancūzija, kurį pralaimėjusi prarado Kalė regioną ir paskutinį uostą žemyne.[1]

Gerai žinoma dėl savo aktyvių bandymų sustabdyti Anglijos reformaciją, prasidėjusią jos tėvo Henriko VIII valdymo laikais. Jos bandymus atkurti Bažnyčiai priklausiusį turtą, konfiskuotą valdant dviem ankstesniems monarchams, sustabdė parlamentas. Per penkerius savo valdymo metus Marija žiauriai persekiojo anglikonus – sudegino 287 religinius disidentus, įskaitant kai kuriuos žymius anglikonų vyskupus[1] ir 56 moteris.[2] Dar trisdešimt mirė kalėjime.[3] Dėl savo žiaurumo religinių disidentų buvo praminta „Kruvinąja Marija“.[1]

Mirė 1558 m. lapkričio 17 d. Londone. Vaikų nesusilaukė. Romos katalikybės atkūrimą Anglijoje atšaukė jos jaunesnioji sesuo ir įpėdinė Elžbieta I.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Marija I“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-10-16. 
  2. Kenneth O. Morgan (2009-04-01). The Oxford Illustrated History of Britain. Oksfordo universiteto leidykla. p. 259. ISBN 978-0-19-954475-2. Nuoroda tikrinta 2012-08-16. 
  3. Duffy, Eamon Fires of Faith: Catholic England Under Mary Tudor, New Haven, Jeilis 2008 m., ISBN 0300152167