Pereiti prie turinio

Pietų Karolina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pietų Karolina
South Carolina
Pietų Karolinos vėliava Pietų Karolinos herbas
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Kolumbija
Apygardos 46
Oficialios kalbos anglų
Įkūrimo data 1788 m.
Gubernatorius Henry McMaster (R)
Gyventojų (2021[1]) 5 190 705 (23)
Plotas 82 931 km² (40)
  - vandens % 6 %
Tankumas (2021[1]) 63 žm./km² (19)
Aukščiausia vieta Sasafraso kalnas (1085 m)
ISO 3166-2 US-SC
Tinklalapis sc.gov
Vikiteka Pietų KarolinaVikiteka

Pietų Karolina (angl. State of South Carolina) – 8-oji JAV valstija, esanti šalies pietryčiuose, Atlanto vandenyno pakrantėje. Sostinė – Kolumbija. Plotas – 82,9 tūkst. km²; 5,1 mln. gyventojų (2021 m.).

Valstija įkurta 1788 m. gegužės 23 d.

Ilgas ir tolygus valstijos pajūris šiaurinėje dalyje smėlėtas, o į šiaurę nuo Džordžtauno tampa pelkėtas, jį vagoja upeliai ir įlankos. Pietinėje dalyje daug užutėkių, estuarijų, maršų. Priekrantėje daug smulkių salų.

Valstijos žemėlapis

Apie du trečdaliai Pietų Karolinos teritorijos yra Atlanto pakrantės žemumoje. Einant į vakarus paviršius kyla į Pidmonto plynaukštę ir Mėlynuosius kalnus (Apalačų dalis), kuriuose yra aukščiausia Pietų Karolinos vieta – Sasafraso kalnas (1085 m). Tarp žemumos ir Pidmonto plynaukštės tęsiasi denudacinė pakopa – Krioklių juosta.[2]

Pietų Karolinos klimatas subtropinis musoninis. Vasaros ilgos ir karštos, o žiemos trumpos ir gan šiltos. Aukščiausia temperatūra liepą +31–33 °C, sausį +10–14 °C, žemiausia – atitinkamai +20–23 °C ir -1–3 °C. Per metus iškrinta 1300–1600 mm kritulių.[2] Aukštesnėje valstijos dalyje žiemą pasitaiko sniego. Vasaromis dažnos audros, kartais būna tornadų, pakrantę retkarčiais siaubia uraganai.

Kongari nacionalinio parko miškai prie Sidar Kriko upės
Saulėtekis pakrantėje
Čarlstono cigarų fabrikas
Mirtl Bičo kurortas

Valstiją tankiai vagoja nuo Apalačų link vandenyno tekančios upės – Savana, Santi (su Voteri, Kongari, Saluda), Pi Di, Edistas. Sudaryta daug tvenkinių – Moultrio, Mariono, Strom Tarmondo, Hartvelio, Murėjaus. Upėse daug krioklių.

Dirvožemiai daugiausia geltonžemiai, geležaliuminžemiai, pakrantėje – šlynžemiai.[2]

Pietų Karolinos miškingumas – 66,8 %.[2] Mėlynuosiuose kalnuose auga plačialapių ir mišrieji miškai, vandenyno pakrantėje, upių slėniuose – mangrovės. Pietų Karolinos vidurinėje dalyje yra sodintinių pušynų. Įsteigtas Kongari nacionalinis parkas, Frensio Mariono, Samterio nacionaliniai miškai, keletas nacionaliniu mastu saugomų šlapynių, salų, upių slėnių.

Valstija gana tankiai apgyvendinta – daugiausia gyventojai susitelkę Mėlynųjų kalnų pašlaitėje (Grinvilio aglomeracija), centrinėje dalyje (Kolumbijos aglomeracija) ir vandenyno pakrantėje (Čarlstono aglomeracija).

2020 m. etninė sudėtis:

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenys[3]

Pietų Karolinos gamybos pramonė priklauso nuo žemės ūkio, taip pat nuo vandens energijos. Pagrindiniai valstijos žemės produktai yra tabakas ir sojų pupelės. Iš naminių gyvūnų auginami galvijai ir mėsiniai viščiukai. Žvejojami mėlynieji krabai ir krevetės. Valstijai taip pat svarbi chemikalų, automobilių, įvairių mechanizmų gamyba. Pagrindinis valstijos pelnas ateina iš turizmo sektoriaus (pajūrio kurortai).

Naudingosios iškasenos neturi didelės reikšmės valstijos ekonomikai. Išskyrus auksą, dauguma jų yra birūs, tai akmuo, molis, smėlis, žvyras.

  1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Pietų Karolina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. USA: South Carolina, citypopulation.de