Pereiti prie turinio

Paul McCartney

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paul McCartney

McCartney 2021 m.
Biografija
Pilnas vardasJames Paul McCartney
Gimė1942 m. birželio 18 d. (82 metai)
Liverpulis, Anglija, Jungtinė Karalystė
Žanrai
Veikla
  • Dainininkas
  • dainų autorius
  • muzikantas
  • įrašų ir filmų prodiuseris
  • verslininkas
Instrumentai
  • Vokalas
  • bosinė gitara
  • gitara
  • klavišiniai
Aktyvumo metai1957–dabar
Įrašų kompanija
Susijusi veikla
  • The Quarrymen
  • The Beatles
  • Wings
  • Sound City Players
  • Paul McCartney's band
  • The Fireman
Svetainėpaulmccartney.com

Seras Džeimsas Polas Makartnis (angl. Sir James Paul McCartney; g. 1942 m. birželio 18 d. Liverpulyje, Jungtinėje Karalystėje) – vienas iš britų muzikos grupės „The Beatles“ narių, šiuo metu dainuoja, groja ir rašo dainas kaip solinis atlikėjas.

Polas Makartnis dainas pradėjo rašyti būdamas šešiolikos, o jų parašė daugiau kaip du šimtus. Įtakos jo kūrybai turėjo tiek tėvas, kuris buvo džiazo muzikantas, tiek tokios rokenrolo žvaigždės, kaip Little Richard ir Buddy Holly. Pirmieji žingsniai karjeroje prasidėjo po pažinties su Džonu Lenonu, kuris 1957 m. pasiūlė būsimą roko žvaigždę prisijungti prie skiffle muziką grojančios grupės „Quarrymen“. Visa tai peraugo į „The Beatles“. Kintant grupės muzikiniam stiliui, maždaug nuo 1967 m. Makartnis tapo kone lyderiaujančiu nariu, padėjusiu grupei garsėti tiek savo aprangos stiliaus pokyčiais, tiek muzikos ir filmų prodiusavimo srityje. Nors daugumos gerbėjų akyse matomas kaip bosistas, muzikantas per savo karjerą yra grojęs ir tokiais instrumentais, kaip klavišiniais, būgnais ir kitomis gitaromis.

Jo 1965 m. išleista daina „Yesterday“ laikoma viena populiariausių ir daugiausiai kitų atlikėjų perkurtų (angl. cover) dainų pasaulyje.[1][2] Kitos dainos – „And I Love Her“, „Eleanor Rigby“ bei „Blackbird“, įrašytos grupės gyvavimo laikais, taipogi yra vienos labiausiai perdainuojamų dainų iš atlikėjo repertuaro.

Kai 1970 m. „The Beatles“ iširo,[3] P. Makartnis išleido debiutinį solinį albumą „McCartney“, po to su savo žmona Linda įkūrė grupę „Wings“, kuri tapo viena sėkmingiausių aštuntojo dešimtmečio grupių.[4] Po „Wings“, Makartnis dainavo kartu su Stiviu Vonderiu, Maiklu Džeksonu ir kitais žinomais atlikėjais.

Be savo muzikinio indėlio, Makartnis taip pat yra žinomas kaip aktorius, dailininkas bei gyvūnų teisių, vegetarizmo[5][6] ir aktyvaus muzikinio išsilavinimo gynėjas; jis aktyviai dalyvauja kampanijose prieš fugasus,[7] ruonių medžioklę bei Trečiojo pasaulio skolas.[8][9] 1997 m. Makartniui suteiktas sero titulas.[10]

Ankstyvasis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Polas Makartnis gimė 1942 m. birželio 18 d. Voltono rajone, esančiame Liverpulyje (Jungtinė Karalystė), kur jo motina Meri Patricija (Mary Patricia) dirbo slauge. Tuo tarpu, tėvas Džeimsas „Džimas“ Makartnis (James „Jim“ McCartney) nebuvo šalia sūnaus nuo pat jo gimimo, kadangi savanoriškai dirbo ugniagesiu, vykstant Antrajam pasauliniam karui. P. Makartnis taip pat turi jaunesnįjį brolį Pyterį Maiklą (Peter Michael) ir jaunesniąją netikrą sesę Rūt (Ruth), kuri gimė antroje tėvo santuokoje.[11]

Nepaisant to, kad Makartnio tėvai buvo kilę iš darbininkų sluoksnio žemumų, jų gyvenimuose būta ir šiokių tokių su socialiniu mobilumu siejami pasiekimai: tėvas, iki prasidedant karui, vienoje firmoje dirbo medvilnės priežiūros srityje ir buvo paaukštintas į prekybininką, o karui prasidėjus ir firmai suspendavus veiklą, jis dirbo prie tekinimo staklių, po kurio naktimis savanoriaudavo ugniagesiu. Pasibaigus karui, šis vėl grįžo prie medvilnės prekybos. Makartnio motina Meri, tuo tarpu, galėjo pasigirti solidesniu uždarbiu, dirbdama akušere.

Dar mokyklos laikais, 1954 m. sutiko Džordžą Harisoną, su kuriuo bemat greitai susidraugavo. Makartnis prisipažino, kad nebuvo linkęs su juo bendrauti rimtai, kadangi buvo metais vyresnis.[12] Jaunystėje Makartnio tėvas priklausė vienam džiazo kolektyvui, ten grojo pianinu. Instrumentas būdavo pastatytas matomoje vietoje ir Polo namuose. Tėvas jį, kaip ir brolį, skatino lavinti savo muzikalumą, P. Makartniui net pasiūlė lankyti pianino pamokas, tačiau jaunuolis nusprendė mokytis iš klausos.[13] 14-to gimtadienio proga tėvas jam padovanojo trimitą, tačiau dėl radijuje populiarėjančio rokenrolo, Makartnis jį iškeitė į akustinę gitarą, kad galėtų grodamas dainuoti. Iš pradžių šiam sunkiai sekėsi groti dešine ranka, todėl apsuko stygas ir pradėjo groti kaire – netruko parašyti pirmąją dainą „I Lost My Little Girl“, o pianinu – „When I'm Sixty-Four“. Vienas didžiausių įkvėpimų kūrybai tapo rokenrolo žvaigždė Little Richard, kurį jaunasis Makartnis dievino.

Karjera

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo „The Quarrymen“ iki „The Beatles“ (1957–1970)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Polas Makartnis 1964 m.

1957 m. būdamas penkiolikos Makartnis sutiko Džoną Lenoną, kuris pasiūlė prisijungti prie skiffle ir rokenrolo muziką grojančios grupės „The Quarrymen“. Jam buvo leista groti ritmine gitara. Palaipsniui formavosi Lenono ir Makartnio glaudūs santykiai muzikoje, kuriuos ypač suartino motinų netektys. 1958 m. prisijungė ir Dž. Harisonas, o po poros metų Lenono draugas iš menų mokyklos Stiuartas Satklifas (Stuart Sutcliffe). 1960 m. po ilgų svarstymų grupė nutarė vadintis „The Beatles“ ir tada prisijungė būgnininkas Pytas Bestas (Pete Best).[14]

1961 m. S. Satklifui palikus grupę, jo vietoje bosine gitara pradėjo groti Makartnis. Kurį laiką „The Beatles“ grojo Hamburge (Vokietija), kaip palaikančioji Tonio Šeridano (Tony Sheridan) grupė. Ten juos pastebėjo būsimasis vadybininkas Brajanas Epšteinas (Brian Epstein), kuris vėliau grupę suvedė su prodiuseriu Džordžu Martinu (George Martin), padėjusiu bitlams tapti neįtikėtinai populiaria grupe. Pytą Bestą nuspręsta pakeisti Ringo Staru (Ringo Starr). Nuo šiol grupei ėmė sektis kuriant hitus – viskas prasidėjo nuo „Love Me Do“, kuris kultinio dėmesio sulaukė tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV. Spauda ėmė vis labiau domėtis grupės nariais, Makartnis buvo pramintas „mieluoju bitlu“. Kartu su Dž. Lenonu atlikėjas parašė keletą didžiausią proveržį turėjusių hitų: „I Saw Her Standing There“, „She Loves You“, „I Want to Hold Your Hand“ ir „Can't Buy Me Love“.[15]

1965 m. rugpjūtį pasirodė Makartnio garsiausia daina „Yesterday“, kuri buvo įrašyta pritariant styginių kvartetui. Tai pirmasis klasikinės muzikos elementus naudojantis kūrinys iš bitlų muzikos katalogo.[16] Be to, ją atliko tik pats Makartnis, kas irgi nebuvo įprasta. Vėlesni albumai pasižymėjo didesne branda ir gilumu, Makartnio vaidmuo tapo vis reikšmingesnis. 1966 m. grupė nustojo koncertuoti ir dar giliau pasinėrė į naujos muzikos paieškas. Tuo tarpu Makartnis, kartu su Dž. Martinu dirbo ties nauju garso takeliu filmui „The Family Way“. Nujausdamas tvyrančią įtampą tarp grupės narių, Makartnis skatino juos išlikti produktyviems ir pasiūlė apsiimti nauju albumu, kas vėliau išaugo į „Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band“ – laikomu pirmuoju koncepciniu albumu roko istorijoje.[17] Ketindamas įrodyti, kad bitlai galop subrendo, Makartnis sukūrė visiškai naują grupės įvaizdį ir pritaikė fiktyvius personažus, aiškiai pabrėžiančius naują erą. Atlikėjas šį lūžį paaiškino tuo, kad bitlai buvo pavargę nuo senojo įvaizdžio ir norėjo būti matomi „kaip menininkai, o ne kaip paprasčiausi scenos muzikantai“.[13]

1967 m. apskriejusi žinia apie B. Epšteino mirtį grupėje paliko tuštumą. Makartnis pasiryžo perimti vadybos reikalus ir šįkart grupę nukreipė į naujo filmo „Magical Mystery Tour“ statymą, kuris sulaukė ganėtinai neigiamo įvertinimo, nors jo garso takelis buvo labiau pasisekęs. Nesutarimai įrašų studijoje ypač kaito kuriant „Baltąjį albumą“; tas pats pasakytina ir apie likusius paskutinius albumus. 1969 m. Makartnis vedė Lindą Istman (Linda Eastman), po to laukė paskutinio albumo „Abbey Road“ įrašinėjimai. 1969 m. Lenonas tyliai paliko grupę, o kitąmet tą padarė ir Makartnis.

„Wings“ ir kitos veiklos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Wings.
Makartnis su žmona Linda (1976 m.)

Po „The Beatles“ iširimo P. Makartnis pasinėrė į depresiją, bet žmona Linda padėjo iš jos išbristi ir tęsti karjerą. Atlikėjas, paminėdamas šį sunkų laikotarpį ir žmonos palaikymą, įrašė dainą „Maybe I'm Amazed“,[4] o 1970 m. pasirodė debiutinis solinis albumas „McCartney“, JAV pardavimuose užėmęs 1-ą vietą. Kitas albumas „Ram“, pasižymėjęs didesniu Lindos indėliu dainose, šįkart pirmavo Jungtinės Karalystės rinkoje, irgi kurį laiką tapęs labiausiai parduodamu albumu.[18] 1971 m. kartu su būgnininku Deniu Sivelu (Denny Seiwell) ir buvusiu „The Moody Blues“ gitaristu Deniu Leinu (Denny Laine) įkūrė grupę „Wings“. Makartnis tiesiog nenorėjo tęsti karjeros kaip solinis atlikėjas, jam buvimas grupėje atrodė daug mielesnis. Prisijungus gitaristui Henriui Makalui (Henry McCullough), grupė pradėjo pirmąsias gastroles po universitetus, gaudama kuklų honorarą už pasirodymus bei vengdama groti bitlų dainas.[19] Viena priežasčių, kodėl „Wings“ pasirinko tokį koncertavimo būdą, buvo ta, kad Makartnis nenorėjo pašalinio žiniasklaidos dėmesio ir jausti spaudimą dėl prigesusios šlovės, iširus „The Beatles“.[20] Tik pasibaigus šiam turui, jis su grupe buvo pasiryžęs pasirodymams Europoje. Ir vis tik pasirinko toliau koncertuoti uždaresnėse ir mažesnėse erdvėse. Vėliau sekęs 1973 m. „Band on the Run“ albumas buvo bene sėkmingiausias „Wings“ darbas aštuntajame dešimtmetyje, pirmavęs prekyboje tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek JAV, taip pat tapęs pirmuoju platininiu albumu. 1975 m. kūrinys „Band on the Run“ iš to paties albumo, pelnė „Grammy“ apdovanojimą, dėl „Geriausiai atlikto pop vokalo pasirodymo“.[21] Bėgant metams grupė toliau leido studijinius albumus, koncertavo ir susidūrė su šiokiais tokiais pasikeitimais jos sudėtyje. 1977 m. singlo „Mull of Kintyre“ perkamumas leido Makartniui ir „Wings“ patirti populiarumo aukštumas, tapdamas sėkmingiausiu singlu nuo tada, kai Makartnis pradėjo solinę karjerą.[22] 1979 metai pažymėti paskutiniu grupės turu, o kitąmet buvo išleistas solinis Makartnio albumas „McCartney II“. Jausdamas, kad kartu su „Wings“ nuėjo pakankamai, 1981 m. atlikėjas nusprendė grupę išformuoti.

Naujasis kūrybos etapas Makartnį nuvedė prie bendrų darbų su kitais atlikėjais. 1982 m. kartu su Stiviu Vonderiu (Stevie Wonder) įrašė dainą „Ebony and Ivory“, užėmusią 1-ą vietą „Billboard 100“[23], o su Maiklu Džeksonu (Michael Jackson) įrašė „The Girl Is Mine“ ir vėliau „Say Say Say“, taipogi tapusią labiausiai parduodama JAV.[24] 1984 m. Makartnis vaidino miuzikle „Give My Regards to Broad Street“, kuriame pasirodė ir buvęs bitlas Ringo Staras. Iš neigiamų kritikų atsiliepimų buvo galima suprasti, kad Makartniui labiau sekėsi kurti garso takelius, nei vaidinti filmuose – Jungtinėje Karalystėje jis tapo pirmaujančiu pagal pardavimus.[25] 1985 m. vykstant labdaringam renginiui „Live Aid“, Makartnis atliko bitlų dainą „Let It Be“. Nors pradžią lydėjo techniniai garso nesklandumai, prie jo savo balsais prisijungė kiti garsūs atlikėjai. Vėlesniais metais atlikėjui teko bendradarbiauti su Eriku Stiuartu (Eric Stewart), Geriu Marsdenu (Gerry Marsden), Holiu Džonsonu (Holly Johnson), Elviu Kostelo (Elvis Costello) bei kitais. 1989 m. kartu su Linda subūrė grupę, pakviesdamas prisijungti keletą kitų muzikantų, kad surengtų pirmąjį pasaulinį turą po kone dešimties metų pertraukos; tai buvo pirmasis turas pavadintas Makartnio vardu. 1990 m. Brazilijoje užfiksuotas rekordiškas 184 tūkst. susirinkusių klausytojų skaičius.[26]

1991 m. Makartnis išbandė save orkestrinės muzikos lauke, kai „Karališkoji Liverpulio filharmonija“ savo jubiliejaus progai paprašė jo sukurti muzikinę kompoziciją. Kartu su kompozitoriumi Karlu Deivisu (Carl Davis) pasauliui pristatė albumą „Liverpool Oratorio“, kuriame skambėjo operos solistų balsai, Liverpulio katedros choras bei tos pačios filharmonijos orkestro pasirodymas.[20] Deja, kritikai buvo negailestingi, bet Makartnis paliko viską spręsti klausytojams. Po premjeros Londone, kūriniai buvo atliekami visame pasaulyje.[27] Tais pačiais metais atlikėjas pasirodė „MTV Unplugged“, per kurį atliko akustines kai kurių savo ir bitlų dainų versijas.

1998 m. nuo vėžio mirė Makartnio žmona Linda, jos atminimui 1999 m. surengtas koncertas „Concert for Linda“, o surinkti pinigai paaukoti organizacijoms, kovojančioms už gyvūnų teises. Dar tais pačiais metais pasirodė kitas orkestrinis P. Makartnio albumas – „Working Classical“.

Diskografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Soliniai albumai

  • McCartney (1970)
  • Ram (1971) (su Linda McCartney)
  • McCartney II (1980)
  • Tug of War (1982)
  • Pipes of Peace (1983)
  • Press to Play (1986)
  • CHOBA B CCCP (1988)
  • Flowers in the Dirt (1989)
  • Off the Ground (1993)
  • Flaming Pie (1997)
  • Run Devil Run (1999)
  • Driving Rain (2001)
  • Chaos and Creation in the Backyard (2005)
  • Memory Almost Full (2007)
  • Kisses on the Bottom (2012)
  • New (2013)
  • Egypt Station (2018)
  • McCartney III (2020)

Su „Wings“

  • Wild Life (1971)
  • Red Rose Speedway (1973)
  • Band on the Run (1973)
  • Venus and Mars (1975)
  • Wings at the Speed of Sound (1976)
  • London Town (1978)
  • Back to the Egg (1979)

Klasikinės muzikos albumai

  • Paul McCartney's Liverpool Oratorio (1991) (su Carl Davis)
  • Standing Stone (1997)
  • Working Classical (1999)
  • Ecce Cor Meum (2006)
  • Ocean's Kingdom (2011) (su Peter Martins)

Su „The Fireman“

  • Strawberries Oceans Ships Forest (1993)
  • Rushes (1998)
  • Electric Arguments (2008)

Kiti albumai

  • The Family Way (1967) (garso takelis)
  • Thrillington (1977) (albumo „Ram“ instrumentinė versija)
  • Liverpool Sound Collage (2000) (naudojant „Super Furry Animals“ ir „The Beatles“ įrašus)
  • Twin Freaks (2005) (remiksų albumas su DJ Freelance Hellraiser)
  • McCartney III Imagined (2021) (remiksų albumas)


Vikiteka: Paul McCartney – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Spitz, Bob (2005). The Beatles: The Biography. Little, Brown. ISBN 9780316803526.
  • A Carlin, Peter. Paul McCartney: A Life. Touchstone. ISBN 9781416562092.
  • Perez Benitez, Vincent (2010). The Words and Music of Paul McCartney: The Solo Years. Praeger. ISBN 9780313349690.
  • Bill, Harry. The Paul McCartney Encyclopedia. Virgin. ISBN 9780753507162.
  • Lewisohn, Mark. The Complete Beatles Chronicle: The Definitive Day-by-day Guide to the Beatles' Entire Career. Chicago Review Press. ISBN 9781569765340.
  • Revolution in the Head: The Beatles' Records and the Sixties. Chicago Review Press. 2007. ISBN 978-1-55652-733-3.
  • The Beatles Encyclopedia: Revised and Updated. Virgin. 2001-09. ISBN 978-0-7535-0481-9. {{cite book}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ „The 10 Most Covered Songs“ – The Independent.
  2. ↑ „10 of the Most Covered Songs in Music History“ – Mental Floss.
  3. ↑ „The Beatles Diary: An Intimate Day by Day History“. Barry Miles. World Publications Group. ISBN 9781572150102.
  4. ↑ 4,0 4,1 „Maybe I'm Amazed“ – beatlesbible.com.
  5. ↑ „Food in the life of Sir Paul McCartney“ – BBC Radio 4.
  6. ↑ „McCartney vows to keep animal rights torch alight“ – BBC News.
  7. ↑ „McCartney calls for landmine ban“ – BBC News. 2001 m. balandžio 20 d.
  8. ↑ „Interview transcript, McCartney and Heather, Larry King Live, Seal cull“ – CNN. 2006 m. kovo 3 d.
  9. ↑ „Make Poverty History: Celebrity Supporters & Events“ – Look to the Stars. Archyvuota.
  10. ↑ „The Beatles After the Breakup 1970–2000: A Day-by-Day Diary“. Omnibus. ISBN 978-0-7119-8307-6.
  11. ↑ „Macca, me and my mum's marzipan butties – Beatles star Paul McCartney's stepmum on life just outside the spotlight“ – Liverpool Echo.
  12. ↑ „The Words and Music of Paul McCartney: The Solo Years“. Praeger. 2 p. ISBN 9780313349690.
  13. ↑ 13,0 13,1 „Paul McCartney: Many Years From Now“. Barry Miles. H. Holt. ISBN 9780805052480.
  14. ↑ „The Complete Beatles Chronicle: The Definitive Day-by-day Guide to the Beatles' Entire Career“ – Mark Lewisohn. Chicago Review Press. ISBN 9781569765340.
  15. ↑ „Revolution in the Head: The Beatles' Records and the Sixties“. Chicago Review Press. ISBN 978-1-55652-733-3.
  16. ↑ „Can't Buy Me Love: The Beatles, Britain and America“. Three Rivers Press. ISBN 9780307353382.
  17. ↑ „The Beatles Encyclopedia: Revised and Updated“. Virgin. ISBN 978-0-7535-0481-9.
  18. ↑ „British Hit Singles & Albums“. Guinness World Records Limited. ISBN 978-1-904994-00-8.
  19. ↑ „The Rough Guide to The Beatles“ – Rough Guides. ISBN 978-1-84836-525-4.
  20. ↑ 20,0 20,1 „The Paul McCartney encyclopedia“ – Bill Harry. Virgin. ISBN 9780753507162.
  21. ↑ „Artist - Paul McCartney“ – Grammy Awards.
  22. ↑ „Official Charts: Paul McCartney“ – Official UK Charts.
  23. ↑ „Ebony And Ivory – Paul McCartney And Stevie Wonder“ – Billboard. 1982 m. gegužės 22 d.
  24. ↑ „Say Say Say – Paul McCartney And Michael Jackson“ – Billboard. 1983 m. gruodžio 10 d.
  25. ↑ „Give My Regards to Broad Street“ – UK Official Charts.
  26. ↑ „Tour Archives: The Paul McCartney World Tour“ – paulmccartney.com.
  27. ↑ „Liverpool Oratorio: Performances“ – Faber Music.
Ž • A • R
The Beatles
Albumai
Susiję žmonės
Kita
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Paul_McCartney&oldid=7515954"