George Martin

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
George Martin
Biografija
Pilnas vardasGeorge Henry Martin
Gimė1926 m. sausio 3 d.
Londonas, Jungtinė Karalystė
KilmėJungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
Mirė2016 m. kovo 8 d. (90 metų)
Viltšyras, Jungtinė Karalystė
ŽanraiRokas · pop · klasika · komedija[1]
VeiklaĮrašų prodiuseris, aranžuotojas, kompozitorius, konduktorius, muzikantas
Įrašų kompanijaEMI · Parlophone · Apple
Susijusi veiklaThe Beatles · America · Jeff Beck · Paul McCartney · Ringo Starr

Seras Džordžas Henris Martinas (angl. Sir George Henry Martin; g. 1926 m. sausio 3 d. – 2016 m. kovo 8 d.) – Anglijos muzikinių įrašų prodiuseris, aranžuotojas, kompozitorius, konduktorius ir muzikantas, dirbęs kartu su viena garsiausių pasaulio roko grupių „The Beatles“ ir padaręs didelį įnašą kuriant grupės albumus, dėl ko netgi pramintas „Penktuoju bitlu“.[2] Dž. Martino gebėjimas peržengti kūrybinį slenkstį, naudojant primityvią praėjusio amžiaus muzikinę įrangą, bei neeilinis požiūris į muziką, praturtino bitlų kūrybą nuo jų karjeros pradžios.[3] Prodiuseris dalyvaudavo grupės įrašų sesijose, jų metu grodavo klavišiniais, taip pat sukūrė ne vieną orkestrinę ir instrumentinę aranžuotę. Sėkmingi bitlų albumų pardavimų rezultatai byloja apie Dž. Martino profesionalumą – 1967 m. išleistas „Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band“ buvo pirmasis roko albumas, laimėjęs „Grammy“ ir pripažintas metų albumu.[4]

Per ilgametę šešių dešimtmečių karjerą, Martinui yra tekę dirbti ne tik muzikos, bet ir kino bei televizijos industrijoje. Ankstyvaisiais karjeros metais, būdamas kompanijos „Parlophone Records“ vadovu, prodiusavo komedinę muziką. Taipogi, padėjo išpopuliarinti british beat muziką.[5] 1965 m. palikęs „Parlophone“, įkūrė savo paties įrašų kompaniją „Associated Independent Recording“.

Martinas yra laimėjęs 6 „Grammy“ apdovanojimus.[6] Neskaitant veiklos pramogų pasaulyje, buvo susijęs su kai kuriomis labdaringomis organizacijomis, viena iš jų – „The Prince's Trust“. Dėl nuopelnų muzikai ir bendrai populiariajai kultūrai, 1996 m. jam suteiktas sero titulas.[7]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

The Beatles[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pažintis su bitlais prasidėjo, kai 1962 m. tuometinis jų vadybininkas Brajanas Epšteinas (Brian Epstein) davė Martinui pasiklausyti „Decca Records“ perklausų nepraėjusių grupės įrašų.[8] Kiek Epšteinas pasakojo, Martinui patiko Dž. Harisono grojimas gitara, taip pat labiau mėgo Makartnio dainavimą negu Lenono. Tačiau nebuvo pakankamai priblokštas grupės pasirodymo. Vis dėlto, Epšteino ir „EMI“ priklausančios leidybinės firmos „Ardmore & Beechwood“ darbuotojų Sid'o Colman'o ir jo kolegos Kim'o Bennett'o pastangomis, buvo surengta įrašų sesija, per kurią įrašyti pirmieji bitlų singlai – „Besame Mucho“, „Love Me Do“, „Ask Me Why“, bei „P.S. I Love You“. Sesijų metu prisistatė ir Dž. Martinas, kuris nors ir nebuvo labai sužavėtas muzikos skambesio, pabendravęs su garso inžinieriais ir išvydęs sąmojingas bitlų asmenybes, nutarė pasirašyti kontraktą dėl bendradarbiavimo. Per kitą susitikimą, bitlai pasirodė su nauju būgnininku Ringo Starr'u, kuris pakeitė prieš tai grojusį Pytą Bestą (Pete Best). Grupės buvo paprašyta sugroti Mitch'o Murray'aus dainą „How Do You Do It“, o taip pat iš naujo įrašyta „Love Me Do“ ir ankstyvoji „Please Please Me“ versija. Martinas nebuvo patenkintas Ringo grojimu, todėl laikinai pakvietė groti sesijinį būgnininką Andy White'ą, o Ringo davė tamburiną ir marakas. Nepaisant Martino abejonių dėl „Love Me Do“, singlas sugebėjo pasiekti 17-tą vietą britų pardavimų sąrašuose. To pakako, kad prodiuserio abejonės dėl bitlų potencialo būtų išsklaidytos. Norėdamas judėti į priekį, Martinas pasiūlė grupei įrašyti naują „Please Please Me“ versiją, o vėliau ir visą albumą. Toks pasiūlymas skambėjo beprotiškai, atsižvelgiant į ne tokius didelius grupės pasiekimus. 1962 m. lapkritį trečiąkart sugrojus dainą „Please Please Me“, Martinas ištarė: "Džentelmenai, jūs ką tik sukūrėte savo pirmąją dainą Nr. 1".[9] Kadangi tuometis grupės įrašų platintojas, Martino nuomone, nesistengė populiarinti dainos „Love Me Do“, prodiuserio sprendimu tas darbas patikėtas Epšteino pažįstamam Dick'ui James'ui. Kaip ir buvo tikėtasi, 1963 m. „Please Please Me“ tapo hitu, užėmusiu pirmąją vietą pagal pardavimus. Visai netrukus buvo įrašytas ir pilnas albumas tuo pačiu pavadinimu, kuris ilgą laiką Jungtinėje Karalystėje pirmavo pardavimuose ir jį aplenkė tik antrasis grupės albumas „With the Beatles“.[10]

Gerais rezultatais paženklinta pradžia Dž. Martiną nuvedė prie tolimesnių darbų – jis dalyvaudavo kūrybiniame procese, padėdavo ištobulinti bitlų parašytas dainas ir mokė, kaip sukurti komerciškai sėkmingą kūrinį. Anot jo, svarbiausios yra pirmosios 10 sekundžių, taip pat dainos trukmė standartiškai turi atitikti pusantros minutės vedėjų programą. Vėliau sekė tokie hitai, kaip „From Me to You“ ir „She Loves You“, davęs pradžią „bitlomanijai“. Grupės populiarumui negalėjo prilygti niekas, o paskui išleistas singlas „I Want to Hold Your Hand“ tik patvirtino šį faktą, vėl užimdamas pardavimų viršūnę.[11]

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 m. Dž. Martinas sutiko Džyn "Šyna" Čisholm (Jean "Sheena" Chisholm), kuriuos suartino judviejų meilė muzikai ir dalyvavimas „Karališkojo laivyno“ chore. Nors Martino motina nepritarė jų santykiams, porelė 1948 m. susituokė Aberdyno universitete. Praėjus vos kelioms savaitėms, jo motina mirė dėl smegenų hemoragijos; Martinas jautėsi kaltas dėl motinos mirties. Visgi, kartu su žmona susilaukė dviejų vaikų: Aleksio (Alexis) ir Gregorio Polo Martino (Gregory Paul Martin). Maždaug 1955 m. šeimyna iš Londono patraukė gyventi į naujai besikuriantį Hatfildą, esantį Hartfordšyre. Brėkštant septintajam dešimtmečiui, Dž. Martinas siekė išsiskirti su Džyn, tačiau ši atmetė prašymus, rūpindamasi vaikų gerove. Tuo metu prodiuseris jau gyveno atskirai nuo šeimos, išsinuomojęs butą Londone ir jame įsikurdinęs su savo tėvu. Galiausiai 1965 m. vasarį Dž. Martinas oficialiai išsiskyrė su žmona.[12]

Antroji santuoka su Džiudi Lokhart Smit (Judy Lockhart Smith) buvo numatyta dar pirmosiomis Martino darbo dienomis „EMI“ 1950 metais, kai Džiudi dirbo „Parlophone“ direktoriaus sekretore. 1955 m. perėmęs direktoriaus pareigas, Martinas paliko Džiudi toliau dirbti sekretore, o tai tik suartino jų draugystę, virtusia slaptu romanu, kuris vedė prie pirmosios santuokos griūties. 1966 m., praėjus maždaug metams po pirmosios santuokos iširimo, Martinas vedė Džiudi ir susilaukė dviejų vaikų: Liusi (Lucie) ir Gailso Martino (Giles Martin). Vėlesniais savo gyvenimo metais, prodiuseris nemažai laiko praleido su Džiudi, judviejų namuose.[13]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Womack, Kenneth (2017). Maximum Volume. The Life of Beatles Producer George Martin, the Early Years, 1926-1966. Chicago Review Press. ISBN 9781613731895.
  • Womack, Kenneth. Sound Pictures. The Life of Beatles Producer George Martin, the Later Years, 1966-2016. Chicago Review Press. ISBN 9780912777740.
  • Spitz, Bob (2005). The Beatles: The Biography. Little, Brown. ISBN 9780316803526.
  • Mark, Lewisohn (2013). The Beatles: All These Years: Volume I: Tune In. Crown Archetype. ISBN 9781400083053.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „George Martin: From comedy record producer to the 'Fifth Beatle'“ – Independent.
  2. ↑ „Five decisions that confirm George Martin was the 'Fifth Beatle'“ – Far Out.
  3. ↑ „Obituary: Sir George Martin“ – BBC News.
  4. ↑ „Grammy's One-Track Mind“ – The Washington Post.
  5. ↑ „George Martin: the man who helped make the Beatles truly great“ – The Irish Times.
  6. ↑ „George Martin“ – Grammy Awards.
  7. ↑ „Beatles producer knighted by Queen“ – Tampa Bay Times.
  8. ↑ „The Beatles – The Biography“ – Little, Brown and Company. ISBN 9780316803526.
  9. ↑ „Congratulations, gentlemen, you've just made your first number one“ – bbc.co.uk.
  10. ↑ „Lewis Capaldi makes chart history: Albums with the most consecutive weeks in the Top 10“ – www.officialcharts.com. Archyvuota.
  11. ↑ „Top 100 Hits of 1964/Top 100 Songs of 1964“ – musicoutfitters.com.
  12. ↑ „Maximum Volume. The Life of Beatles Producer George Martin, the Early Years, 1926-1966“ – Kenneth Womack. Chicago Review Press. ISBN 9781613731895.
  13. ↑ „Sound Pictures. The Life of Beatles Producer George Martin, the Later Years, 1966-2016“ – Kenneth Womack. Chicago Review Press. ISBN 9780912777740.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=George_Martin&oldid=7125840"