Pačeriaukštė I
Kitos reikšmės – Pačeriaukštė (reikšmės).
| Pačeriaukštė I | ||
|---|---|---|
  Pačeriaukštė I |
||
| Koordinatės | 56°15′54″š. pl. 24°36′43″r. ilg. / 56.265°š. pl. 24.612°r. ilg.Koordinatės: 56°15′54″š. pl. 24°36′43″r. ilg. / 56.265°š. pl. 24.612°r. ilg. | |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Biržų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pačeriaukštės seniūnija | |
| Gyventojų | 251 | |
Pačeriaukštė I (arba tiesiog Pačeriaukštė) – kaimas Biržų rajone, į šiaurės vakarus nuo Biržų, netoli sienos su Latvija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra P. Poškaus pagrindinė mokykla, biblioteka.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalia kaimo teka Čeriaukštė, nuo kurios ir kilo kaimo pavadinimas.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Juostaviečiai – 5 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| BIRŽAI – 12 km | |||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1586 m. rugsėjo 22 d. istorijos šaltiniuose paminėtas Pačeriaukštės laukas. 1750 m. istorijos šaltiniuose paminėtas Pačeriaukštės dvaras.[2] 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenyse minimas Pačeriaukštės palivarkas.
1949–1991 m. Pačeriaukštė – „Laisvosios žemės“ kolūkio centrinė gyvenvietė.[3] Šis kolūkis 1979 m. pasirašė kūrybinio bendradarbiavimo sutartį su LTSR dailininkų sąjunga, kasmet skirdavo premijas dailininkams už kūrinius kaimo tematika. Restauruotuose Butautų dvaro rūmuose įrengta kaimiškoji dailės galerija, greta įrengtas nedidelis etnografijos ir dailės muziejus.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919–1924 m. | Saločių valsčius | Biržų-Pasvalio apskritis |
| –1950 m. | Pabiržės valsčius | Biržų apskritis |
| 1950–1988 m. | Smilgių apylinkė | Biržų rajonas |
| 1988–1995 m. | Pačeriaukštės apylinkės centras | |
| 1995– | Pačeriaukštės seniūnijos centras | Biržų rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1866 m. | 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 22 (dvare) |
66 | 47 (dvare) |
49 | 82 | 211 | ||
| 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | ||
| 240 | 293 | 326 | 265 | 251 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1958–1990 m. kolūkio „Laisvoji žemė“ agronomu ir pirmininku dirbo Petras Poškus (1935–2004), nepriklausomybės atstatymo akto signataras.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ Biržų rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija, Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1980 m., red. L.Baruolienė, I. Repšienė
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pačeriaukštė I. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 258
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Poczeraukscie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 465 psl. (lenk.)
| |||||||||||||||||