Parčevskiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Parčevskiai
lenk. Parczewscy
Raištis (Nałęcz)
Raištis (Nałęcz)
Titulas Bajoras
Šalys Lenkijos karalystė, LDK
Dvarai Raudondvaris
Mišučiai
Jokūbavas
Stončiai

Parčevskiai (lenk. Parczewscy) – lenkų kilmės Lenkijos karalystės ir LDK bajorų giminė, naudojanti herbą Nalęcz.[1] Giminė buvo žinoma Pomeranijoje (Pamaryje). Dalis jos atstovų XV-XVI a. atsikėlė į Rytų Lietuvą bei vakarines rusėnų žemes.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomeniniame ir politiniame gyvenime Parčevskiai žinomi nuo XVI a. Rusijos imperijai prisijungus Lietuvą ir Lenkiją, Parčevskiai aktyviai dalyvavo 1831 ir 1863 m. sukilimuose. Tarp Parčevskių buvo visuomenės, mokslo, meno ir kultūros veikėjų, dailininkė, Vilniaus universiteto rektorius.

Vilniaus Raudondvario Parčevskių šeimos atstovai XIX a. atsikėlė į Vakarų Žemaitiją, valdė Mišučių ir Jokūbavo dvarus, garsėjo kaip pažangūs ūkininkai.

Kai kurie giminės atstovai palaidoti XIX a. viduryje Nemenčinėje pastatytoje Parčevskių koplyčioje, o kai kurie Vakarų Žemaitijoje rezidavę Parčevskiai – Kretingos senosiose kapinėse.

Valdos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parčevskių atstovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudondvario šakos atstovai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bartosz Paprocki. Herby rycerstwa polskiego. – Kraków, 1858. – S. 215