Konstantinas Parčevskis (1801)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Konstantinas Parčevskis
lenk. Konstanty Parczewski
rus. Константин Парчевский
Konstanty Parczewski.png
Parčevskiai
Nałęcz
Nałęcz
Gimė 1801 m. rugpjūčio 19 d.
Raudondvaris , Vilniaus gubernija
Mirė 1855 m. rugsėjo 8 d. (54 metai)
Oseras, Prancūzija
Tėvas Ignotas Parčevskis
Motina Salomėja Dzievonskytė
Sutuoktinis (-ė) Natalija Lipinskaitė
Vaikai Rožė

Konstantinas Parčevskis (lenk. Konstanty Parczewski, rus. Константин Парчевский, 1801 m. rugpjūčio 19 d. Raudondvaryje, Vilniaus aps., Vilniaus gubernija – 1855 m. rugsėjo 8 d. Osere, Prancūzija) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Nałęcz herbo bajoras, Vilniaus pavieto 1831 m. sukilėlių vadas, politinis emigrantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lenkijos karalystės bajorų giminės Lietuvos šakos. Tėvas Ignotas Parčevskis. Motina Salomėja Dzievonskytė. Broliai Antanas Parčevskis, Aleksandras Parčevskis. Sesuo Rožė Parčevskytė užaugusi tapo žinoma tapytoja.

Mokslo žinių pagrindus gavęs namuose, studijavo Vilniaus universitete, priklausė slaptai filaretų draugijai[1]. Baigęs mokslus apsigyveno Raudondvaryje prie Nemenčinės, tvarkė paveldėtą dvaro ūkį, pasisakė už baudžiavos panaikinimą. Palaikė draugiškus ryšius su poetu Adomu Mickevičiumi.

Prasidėjus 18301831 m. sukilimui, Nemenčinės, Joniškio, Dubingių ir Inturkės apylinkėse surinko sukilėlių kariuomenės dalinį, kuriame buvo 400 ietininkų, 345 šauliai ir 75 raiteliai[2]. Jo kovotojų gretose trumpą laiką buvo ir Emilija Pliaterytė. Konstantino Parčevskio vadovaujami sukilėliai užėmė Nemenčinę ir ginė nuo rusų rytines Vilniaus prieigas, stengėsi kontroliuoti perkėlas per Neries ir Žeimenos upes. Sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į Prūsiją, o iš jos emigravo į Prancūziją. Apsigyveno Paryžiuje, kuriame sunkiai vertėsi, gyveno daugiausia iš uždarbio, kurį gaudavo smuikuodamas, paskelbdamas sukilimo metu pradėtus rašyti prisiminimus, kuriuos spaudino emigrantų leidinyje „Pamiętniki Polskie“, išėjusiame 18441845 m. Paryžiuje. Vėliau persikėlė į Oserą.

Palaidotas Osero kapinėse, o ant jo kapo iškilo lenkų emigrantų aukomis pastatytas paminklas. Konstantino Parčevskio vardu pavadinta Nemenčinės gimnazija.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Konstantinas Parčevskis vedė Nataliją Lipinskaitę, su kuria susilaukė dukters Rožės.

Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po tėvo mirties su vyresniuoju broliu Aleksandru, tėvo broliu Antonijumi ir seserimi Rože paveldėjo Raudondvarį prie Nemenčinės bei Židomlės dvarą prie Gardino. Po 1831 m. sukilimo K. Parčevskiui emigravus į Prancūziją, jo valdas rusų valdžia konfiskavo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Polski słownik biograficzny, t. 25. Wrocław-Warszawa-Kraków-Gdańsk, 1980, s. 217–218.
  2. Feliksas Sliesoriūnas. 1830–1831 metų sukilimas Lietuvoje. Vilnius, 1974, p. 107, 161, 163, 173–174, 186, 202, 204–205, 208, 210–213, 264, 284.