Paprastasis kvietys
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Triticum aestivum | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
_AO-5-cliche_Jean_Weber_(5)_(23975019962).jpg) Paprastasis kvietys (Triticum aestivum) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Triticum aestivum L. | ||||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||||
|
Paprastasis kvietys (Triticum aestivum) – miglinių (Poaceae) šeimos, kviečių (Triticum) genties augalas.
Vienametis augalas. Stiebas stačias, lapai – platūs, linijiški, žiedynas – sudėtinė varpa. Grūdai – pailgi, miltingi, viršūnėje kiek plaukuoti.
Sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grūdai turi 66 % angliavandenių, 13 % baltymų, fermentų, 3 % ląstelienos, mineralinių druskų (fosforo, kalio, magnio ir kt.), 1,5 % riebalų, vitaminų B1, B6, E.
Kviečiuose daugiau nei kituose javuose yra labai tąsios baltyminės madžiagos glitimo.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kviečių malimo atliekomis – sėlenomis – šeriami gyvuliai. Šiaudai vartojami kraikui, stogų dangai, popieriaus gamybai, pinamos skrybėlės, krepšiai ir pan.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš kvietinių miltų kepama duona. Dėl esančio glitino, jos tešla gerai iškyla, o iškepta duona būna puri ir akyta. Tokia duona geriau virškinama ir naudingesnė. Iš miltų taip pat gaminami makaronai, lakštiniai, konditerijos ir kulinarijos gaminiai.
Iš kviečių grūdų gaunamas aukštos kokybės spiritas, krakmolas. Iš endospermo (tai tarsi grūdo gemalo maisto medžiagų sandėlis) gaminamos manų kruopos, kurios yra labai maistingos ir beveik neturi ląstelienos.
Kviečių sėlenų nuoviras (į 1 litrą verdančio vandens dedama 200 g sėlenų ir verdama valandą, po to perkošiama) dedamas į sriubas, gaminama gira (į 0,5 litro nuoviro dedama 5 g mielių ir 25 g cukraus.
Manų kruopomis maitinami vaikai ir nusilpę ar skrandžio bei žarnyno ligomis sergantys ligoniai.
Distiliavus fermentuotus grūdus, gaunamas skystis, kuriuo gydomos egzemos.
Gemalų aliejus gydo sunkius pūlines žaizdas, podagrą. Gydomosiose aliejaus dozėse yra ne daugiau kaip 20 % vitamino E. Žiemojusių kviečių grūdų aliejuje yra nuodingų medžiagų, kenkiančių kraujo sudėčiai.
Krakmolas vartojamas pabarstams, tepalams gaminti.
Nuoviras – gleivinga medžiaga vidiniams vaistams. Kviečių sėlenų nuoviras vartojamas kaip vitaminingas, organizmą stiprinantis gėrimas. Su medumi jis geriamas sergant viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, stipriam kosuliui slopinti. Iš sėlenų daromi karšti drėgni kompresai, o iš jų nuoviro – pavilgai sudiržusiai veido ir rankų odai minkštinti.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis kvietỹs, kaip ir latv. kviesis – senas skolinys iš šiaurės germanų kalbų: sen. isl. hveiti, sen. norv. kveite (‘kviečiai’), kurie giminiški got. hvaiteis, s. angl. hwæte, angl. wheat, sen. fryz. wēt, sen. saks. hwēti, sen. vok. aukšt. weizi, hweizi, vok. Weizen („kvietys“). Žodis toliau kildinamas iš germ. *hwīta (‘baltas, šviesus’; plg. sen. skand. hvítr, angl. white, vok. weiß). Matyt, pavadinta pagal šviesesnę nei rugių ar miežių augalo spalvą arba šviesesnius kviečių miltus.[1]
Žieminiai kviečiai žinomi kaip pū̃rai – šis žodis giminiškas latv. pūŗi („pūrai“), prūs. pure (‘dirsė’ ← ‘žiem. kvietys’). Tai archajiški žodžiai (galbūt vartoti anksčiau germanybės kvietys), kilę iš ide. *puro- (‘grūdai, javai; varputis, kvietys?’) – iš šios šaknies taip pat ir sen. gr. πῡρός, σπῡρός (‘kviečio grūdas, kvietys’), serb. пир, slovėn. pir, pira (‘spelta’), ček. pýř, pýr, lenk. perz, sorb. pyŕ, rus. пырей, пыро (‘varputis’), s. angl. fyrs, angl. furse (‘dygliakrūmis’), galbūt skr. पूर = IAST: pūra- (‘pyragas’). Vienur teigiama, kad žodis pradžioje reiškė kviečius, ir tik po to kai kuriose kalbose paplito kviečių piktžolėms, kitur manoma, kad iš pat pradžių reiškė varputį. Indoeuropietiškas žodis galbūt kilęs iš *pūro-, pū̆to- ‘išvalytas, švarus’ (kitur siūloma reikšmė ‘sutrintas, sugrūstas’) ← *peu- ‘valyti, sijoti’. Kitur laikomas senoviniu klajojančiu žodžiu (plg. arab. بُرّ = burr, kor. pori, gruz. პური = puri).[1]
