Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°54′51″N 25°27′22″E / 55.914056°N 25.456128°E / 55.914056; 25.456128

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia
Panemunelio Sv. Juozapo Globos baznycia.jpg
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Rokiškio
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Gyvenvietė Panemunėlis
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1911 m.
Stilius istorizmas

Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia stovi Panemunėlio miestelyje, 10 km į pietvakarius nuo Rokiškio, Nemunėlio dešiniajame krante. Istoristinė, panaši į neogotikinę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios bokštas

Justinas Parapijanavičius 1771 m. pastatė medinę bažnyčią, 1791 m. – kleboniją; įsteigta parapija. Bažnyčiai jis dovanojo 39 margus žemės. 1890 m. pristatytas bokštelis, įrengti 9 registrų vargonai. 18541863 m. veikė parapinė mokykla.

Panemunėlyje 18721908 m. klebonavo Jonas Katelė (18311908; palaidotas Panemunėlyje). Jis kaimuose steigė slaptas lietuviškas mokyklas, parūpindavo joms inventorių, mokomųjų priemonių, mokė, konsultavo daraktorius ir mokinius. Nuo 1887 m. J. Katelei talkino vikaras Aleksandras Štombergas, vėliau vikarai Karolis Perekšlis, Povilas Dogelis.

1893 m. pradėti rengti slapti lietuviški vaidinimai. Apie 1894 m. įsteigta slapta „Žvaigždės" draugija. Panemunėlio parapija tapo bene raštingiausia Lietuvoje. Jono Katelės rūpesčiu 18981907 m. pagal inžinieriaus Floriano Vyganovskio 1894 m. projektą buvo statoma dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją baigė statyti 19101911 m. klebonas Juozapas Budrikas. Vidaus įrengimu rūpinosi kunigas Kazimieras Mockus. Daugiausia lėšų skyrė Panemunėlio dvaro savininkas Kazimieras Sventeckis ir būsimo premjero J. Tūbelio tėvas Juozapas Tūbelis.

1922 m. gegužės 18 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. 1908 m. įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius ir jo išlaikoma biblioteka - skaitykla. 1917 m. įsikūrė Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą 3 varpai išvežti į Rusiją. Vietoj jų vėliau pirktas varpas.

1930 m. praplėstos kapinės, 19371938 m. apmūrytos. Per Antrąjį pasaulinį karą gerokai nukentėjo bažnyčios bokštas, po karo suremontuotas. Nuo 1934 m. klebonavęs Juozapas Matelionis (18951964) 1950 m. areštuotas, nuteistas 10 m. kalėti (į Lietuvą grįžo 1955 m.).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, panaši į neogotikinę, bazilikinė (42 × 18,3 m), su trisiene apside ir dvilypiu bokštu. Vidus 3 navų. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Neįprastas ir originalus yra 52 m. aukščio bažnyčios bokštas, kuris simbolizuoja Lietuvos ir Lenkijos uniją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]