Pagėgių miškai
55°10′41″ š. pl. 21°51′42″ r. ilg. / 55.17806°š. pl. 21.86167°r. ilg.
Pagėgių miškai – miškai Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, tuoj į šiaurės vakarus nuo Pagėgių. Priklauso Šilutės miškų urėdijos Pagėgių girininkijai. Apima 23 km² plotą. Masyvą sudaro Pagėgių, Kadagynės, Šilagalių, Anužių, Stumbragirių, Dinkių, Pavilkių miškai.
Paviršius – banguotas Nemuno deltos pakraštys. Būdingi velėniniai jauriniai silpnai ir velėniniai jauriniai glėjiški priesmėliai, priemoliai bei salpiniai smėliai. Miškais teka Gėgės baseino upės – Vilka (su Duburiu) ir Eisra.
Medynai:
- pušynai: 55 %
- eglynai: 24 %
- beržynai: 10 %
- juodalksnynai: 4 %
- ąžuolynai: 3 %
- uosynai: 2 %
- drebulynai: 1 %
- baltalksnynai: 1 %
Jaunuolynai sudaro 19 % medynų, pusamžiai medžiai 47 %, pribręstantys 21 %, brandūs 13 %.
Pagėgių miškuose gyvena šernai, briedžiai, stirnos, elniai, lapės, vilkai, kiškiai, usūriniai šunys, opšrūs, voverės, kiaunės, jerubės, slankos. Įveista maumedžių, pocūgių, kedrinių pušų.[1] 75-ajame kvartale auga saugomas Dinkių ąžuolas.
Pietine miškų dalimi eina plentas 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda bei Klaipėdos–Tilžės geležinkelis. Prie miškų ir aplink esančios gyvenvietės: Pagėgiai, Pavilkiai, Anužiai, Šilgaliai, Stumbragiriai, Dinkiai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pagėgių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 264