Vilka
- Apie Minijos intaką žr. Vilka (Minija).
| Vilka | |
|---|---|
 Vilka Anužių apylinkėse | |
| Ilgis | 36[1] km |
| Baseino plotas | 245 km² |
| Vidutinis debitas | 2,08 m³/s |
| Ištakos | Tauragės rajonas |
| Žiotys | Gėgė |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka | Vilka |
Vilka – upė Lietuvoje, Tauragės rajone ir Pagėgių savivaldybėje; dešinysis Gėgės intakas, įteka į ją 14,9 km nuo jos žiočių, prie Plaškių; Nemuno mažųjų intakų baseinas. Ištakos į Vaitiškės kaime, prie krašto kelio 199. Teka pietvakarių kryptimi. Kulmenų kaime prie Vilkos stūkso Kreivėnų (Kulmenų) piliakalnis. Upę dusyk kerta geležinkelio linija Radviliškis – Pagėgiai, bei kartą – Pagėgių – Klaipėdos geležinkelis, prie Anužių Vilką kerta krašto kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda .
Vidurupyje stovi technikos paminklas Gudų tiltas.
Intakai:
Upės vidutinis nuolydis – 83 cm/km[2].
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vilka (Wilke) minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose[3]. Upėvardis kilo nuo gyvūno pavadinimo vilkas, vilkė.[4]
Upė ties Gudais
Upėvardis kelyje 4201 Pagėgiai–Gudai–Sartininkai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-29. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.
- ↑ Vilka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 520
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 432 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 1–408