Jazdų, Negarbos kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jazdų, Negarbos kapinynas
Jazdų-Negarbos kapinynas 2018.JPG
Kapinyno vaizdas iš vakarų pusės

Jazdų, Negarbos kapinynas
Koordinatės
55°57′40″š. pl. 21°12′25″r. ilg. / 55.960975°š. pl. 21.206997°r. ilg. / 55.960975; 21.206997Koordinatės: 55°57′40″š. pl. 21°12′25″r. ilg. / 55.960975°š. pl. 21.206997°r. ilg. / 55.960975; 21.206997
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 0,39 ha
Naudotas XXII a.
Žvalgytas 1948, 1959, 1982, 1992 m.
Tirtas 1868, 1940 m.
Registro Nr. u. k. 5254 / A455; AR536 /

Negarbos, Jazdų kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 5254, senas registro kodas – A455, senas kultūros paminklų sąrašo numeris – AR536) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Negarboje (Kretingos seniūnija), dešiniajame Tenžės krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas plynaukštės rytiniame pakraštyje, pakilesnėje vietoje. Teritorija dirvonuoja, pakraščiuose auga pavieniai lapuočiai medžiai ir krūmai.

Kapinyno teritorijoje XVIIIXX a. I pusėje stovėjo Jazdų dvaro sodyba.

Nuo 1972 m. – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR536),[1] 1997 m. registruotas kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A455), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[2]

Teritorijos plotas – 0,39 ha.

1,4 km į pietus yra Negarbos piliakalnis, 1,22 km ta pačia kryptimi – Negarbos kapinynas, 0,86 km į pietryčius – Senkų kapinynas.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1868 m. tyrė Konstantinas Grevingkas, 1940 m. – Pranas Baleniūnas. 1948 m. žvalgė LII (ekspedicijos vadovas Pranas Kulikauskas), 1959 m. – Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas).

1868 m. ištirtas 1 griautinis kapas ir surinkti atsitiktiniai radiniai.[3]

Pirmojo pasaulinio karo metais Kretingos apskrities viršininko įsakymu vietos gyventojai kasinėjo kapinyno teritoriją, o radinius krovė į šautuvų dėžes ir vežė į Kretingą, iš kurios jie keliavo į Vokietiją.[4]

1940 m. ištirtas 206 m² plotas, rasti 4 griautiniai ir 13 degintinių XXII a. kapų. Nedeginti mirusieji laidoti 55–85 cm gylio duobėse, paguldyti galva į šiaurės rytus, pietus (pietryčius, pietvakarius), su įkapėmis. Kapuose rasta ietigalių, peilių, pjautuvų, žąslų, pentinų, adatų, šukų, antkaklių, apyrankių, segių, žiedų, metalinėmis plokštelėmis puoštų odinių diržų. Sudeginti mirusieji laidoti 25–150 cm gylio duobėse. Deginti kaulai su įkapėmis buvo išbarstomi visoje kapo duobėje arba į nedideles krūveles ant duobės dugno.[5]

Radinius saugo Tartu universitetas (1868 m.) ir Vytauto Didžiojo karo muziejus (1940 m. tyrimų), atsitiktinius – Kretingos muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 138
  2. Kultūros vertybių registras: Negarbos, Jazdų kapinynas, Kretingos r. sav., Senkų k. (Kretingos sen.)
  3. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3. – Eil. Nr. 216
  4. Senkapis su IX–XII a. kapais, Nagarbos (Jazdų) km., Rūdaičių apyl. – Archeologinio paminklo pasas. – Surašė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 13. – L. 100v
  5. Pranas Baleniūnas. Jazdų kapinyno (Kretingos apskr. ir vlsč.) 1940 m. kasinėjimų dienynas. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 978
  • Constantin Grewingk. Ueber heidnische Graeber Russich-Litauens und einiger benachbarten Gegenden, insbesonderer Lettlands und Weissrusslands. – Verhandlungen der Gelehrten estnischen Gesellschaft. – Dorpat, 1870. – Nr. VI. – S. 35–40
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologinė medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 128 (Jėzdaičiai)
  • Покровский Федор Васильевич. Археологическая карта Ковенской губернии. – Вильна, 1899. – C. 86–87

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]