Narevas (kaimas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Narevas (Palenkės vaivadija))
Jump to navigation Jump to search
Narevas
lenk. Narew
   POL gmina Narew COA.svg   
Narew koło Białegostoku (1).JPG
Šv. Stanislavo bažnyčia

Narevas
52°54′46″ š. pl. 23°31′15″ r. ilg. / 52.91278°š. pl. 23.52083°r. ilg. / 52.91278; 23.52083 (Narevas (kaimas))Koordinatės: 52°54′46″ š. pl. 23°31′15″ r. ilg. / 52.91278°š. pl. 23.52083°r. ilg. / 52.91278; 23.52083 (Narevas (kaimas))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Hainuvkos apskritis
Valsčius: Narevo valsčius
Gyventojų (2006): 1 400
Pašto kodas: PL 17-210
Commons-logo.svg Vikiteka: NarevasVikiteka
Apie upę tokiu pačiu pavadinimu žr. Narevas (upė).

Narevas (lenk. Narew, brus. Нараў, Нарва, Naraŭ, ukr. Нарва) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Narevo valsčiuje, Hainuvkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 21 km į šiaurę nuo Hainuvkos ir apie 33 km į pietryčius nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas įsikūręs šalia Narevo upės. Kaime įsikūręs Narevo stačiatikių dekanatas. Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr. DW685.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1282 metais. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] 1421 m. kaime įkurta prieplauka. XVI a. įkurta Narevo Viešpaties Nukryžiavimo Kryžiaus parapija. 1514 m. birželio 27 d. karalius Žygimantas Senasis kaimui suteikė Kulmo teises ir privilegijas. Tuo metu kaimą valdė Polocko vaivada Albertas Goštautas, kuris 1529 m. miestui suteikė Magdeburgo teises. 1528 m. įkurta Narevo Marijos Dangun Žengimo ir Šv. Stanislavo parapija. 1533 m. miestas atiteko karalienei Bonai Sforzai. 1554 m. mieste lankėsi karalius Žygimantas Augustas. 1555 m. patvirtintos miesto teisės ir privilegijos. 1558 m. mieste lankėsi karalienė Bona Sforza. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1576 m. gruodžio 5 d. karalius Steponas Batoras patvirtino miesto teises, tuo metu mieste buvo 178 namai. 1580 m. miestas atiteko karaliui Steponui Batorui, kuris 1582 m. apsilankė šiame mieste. 1616 m. mieste buvo 135 amatininkai. 1650 m. pastatytas tiltas per Narevo upę. XVII a. Švedų tvano metu miestas buvo smarkiai nusiaubtas švedų kariuomenės. 1767 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis patvirtino miesto privilegijas. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1842 m. Rusijos imperijos Balstogės sričiai. Nuo 1842 m. iki 1914 m. Rusijos imperijos Gardino gubernijai. Iki I pasaulinio karo mieste stovėjo Narevo Senoji sinagoga. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1934 m. miestas prarado miesto teises. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. liepos 31 d. buvo nužudyti 43 kaimo gyventojai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1974 m. sudegė medinė Narevo sinagoga.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 963 žmonės:[5]

1897 m. gyveno 1 434 žmonės:[6]

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]