Narevas (Hainuvka)
- Apie upę tokiu pačiu pavadinimu žr. Narevas.
| Narevas lenk. Narew | |
|---|---|
| |
.JPG) | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Hainuvkos apskritis |
| Valsčius | Narevo valsčius |
| Gyventojų | 1 400 |
| Pašto kodas | PL 17-210 |
 Vikiteka |
Narevas |
Nãrevas [1] (lenk. Narew) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, 21 km į šiaurę nuo Hainuvkos ir apie 33 km į pietryčius nuo vaivadijos centro Balstogės, šalia Narevo upės. Valsčiaus centras. Kaime įsikūręs Narevo stačiatikių dekanatas. Per kaimą eina vaivadijos kelias Nr. DW685.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[2][3] Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1282 metais. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[4][5] 1421 m. kaime įkurta prieplauka. XVI a. įkurta Narevo Viešpaties Nukryžiavimo Kryžiaus parapija. 1514 m. birželio 27 d. karalius Žygimantas Senasis kaimui suteikė Kulmo teises ir privilegijas. Tuo metu kaimą valdė Polocko vaivada Albertas Goštautas, kuris 1529 m. miestui suteikė Magdeburgo teises. 1528 m. įkurta Narevo Marijos Dangun Žengimo ir Šv. Stanislavo parapija. 1533 m. miestas atiteko karalienei Bonai Sforzai. 1554 m. mieste lankėsi karalius Žygimantas Augustas. 1555 m. patvirtintos miesto teisės ir privilegijos. 1558 m. mieste lankėsi karalienė Bona Sforza. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1576 m. gruodžio 5 d. karalius Steponas Batoras patvirtino miesto teises, tuo metu mieste buvo 178 namai. 1580 m. miestas atiteko karaliui Steponui Batorui, kuris 1582 m. apsilankė šiame mieste. 1616 m. mieste buvo 135 amatininkai. 1650 m. pastatytas tiltas per Narevo upę. XVII a. Švedų tvano metu miestas buvo smarkiai nusiaubtas švedų kariuomenės. 1767 m. karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis patvirtino miesto privilegijas.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1842 m. Rusijos imperijos Balstogės sričiai. Nuo 1842 m. iki 1914 m. Rusijos imperijos Gardino gubernijai. XIX a. buvo miestelis Bielsko apskrityje,[6] Losinkos valsčiuje.[7] Iki I pasaulinio karo mieste stovėjo Narevo Senoji sinagoga. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1934 m. miestas prarado miesto teises. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. liepos 31 d. buvo nužudyti 43 kaimo gyventojai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1974 m. sudegė medinė Narevo sinagoga.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- XVIII a. įkurtos stačiatikių kapinės;
- 1775 m. pastatyta Šv. Stanislovo bažnyčia;
- 1772 m. pastatyta medinė bažnyčios varpinė;
- XIX a. įkurtos katalikų kapinės;
- 1882 m. pastatyta Narevo Viešpaties Nukryžiavimo Kryžiaus cerkvė;
- 1840-1848 m. pastatyta mūrinė Šv. Vincento katalikų kapinių koplyčia;
- XIX a. pabaigoje įkurtos Narevo žydų kapinės.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Viešpaties Nukryžiavimo Kryžiaus cerkvė -
Viešpaties Nukryžiavimo Kryžiaus cerkvė -
Baptistų bažnyčia -
Katalikų kapinių Šv. Vincento koplyčia -
Stačiatikių kapinių koplyčia
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Narew. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 909 psl. (lenk.)
- ↑ Narew (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 370 psl. (lenk.)
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
- ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
| |||||||
.svg)
