Monmartro kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 48°53′16″ š. pl. 2°19′49″ r. ilg. / 48.88778°š. pl. 2.33028°r. ilg. / 48.88778; 2.33028

Kapinių vaizdas

Monmartro kapinės (pranc. Cimetière de Montmartre, oficialiai: pranc. Cimitière du Nord 'Šiaurės kapinės') – vienos iš žymiausių Prancūzijos sostinės Paryžiaus nekropolių. Monmartro rajone išsidėsčiusios kapinės yra paskelbtos valstybės globojamu istorijos ir meno paminklu.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos buvusių gipso kasyklų vietoje. Laidoti pradėta dar 1789 m., o 1798 m. įsteigtos kapinės. 1792 m. bendrame kape palaidoti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu žuvę Šveicarų gvardijos kariai, gynę karališkuosius Tiuilri rūmus.

1825 m. miesto valdžia šioje vietoje įkurdino vienas iš trijų pagrindinių miesto kapinių, 1847 m. prie buvusio 11 ha teritorijos buvo priskirtas papildomas devynių hektarų plotas. Ilgą laiką kapinės buvo už miesto gynybinės sienos ir tik 1860 m. buvo prijungtos prie Paryžiaus. Nepaisant visuomenės protestų, 1888 m. virš kapinių buvo nutiestas tiltas–viadukas, taip palengvinant privažiavimą prie Pasaulinės parodos paviljonų. Statant viaduko atramas buvo perkelta apie šimtą kapaviečių, taip pat ir Stendalio kapas.

Dabartiniais laikais yra trečios pagal dydį mieste (po Per Lašezo ir Monparnaso kapinių). Monmartro kapinėse priskaičiuojama apie 20 000 kapaviečių, kasmet palaidojama po 500 žmonių. Dažniausiai lankoma dainininkės Dalidos amžino poilsio vieta, ją puošia natūralaus dydžio skulptūra su auksiniais spinduliais. Kapinėse palaidota daugybė Prancūzijai ir pasauliui nusipelniusių asmenybių: fizikas ir chemikas André-Marie Ampère, kompozitoriai Hector Berlioz ir Leo Delibas, vokiečių rašytojas Henrikas Heinė, tapytojas Edgar Degas ir kt.

Yra ir kilusių iš Lietuvos: 1831 m. sukilimo padalinių vadai – Juozapas Jonas Giedraitis, Šiaulių apskrities bajorų maršalka bei karininkas Juozapas Burnevičius ir Juozapas Zalivskis, kurio vadovaujami sukilėliai 1831 m. birželio 11 d. užėmė Kauną; taip pat Lietuvos ir Rusijos žemių draugijos steigėjas Kelmės dvarininkaitis Julijus Gruževskis, vilnietis poetas Julijus Slovackis (jo palaikai 1927 m. buvo perlaidoti Krokuvos Vavelyje), iš Verkių kilęs Didžiosios emigracijos veikėjas Eustachijus Kajetonas Sapiega, Vilniaus universiteto profesorius Joachimas Lelevelis (palaikai perkelti į Rasų kapines) bei kt.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Andrzej Biernat, Sławomir Górzyński (red.), Robert Bielecki, Andrzej Biernat, Sławomir Górzyński, Piotr Ugniewski, Małgorzata Wrońska, Andrzej Wroński. Polacy pochowani na cmentarzu Montmartre oraz Saint-Vincent i Batignolles w Paryżu – Warszawa, 1999

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]