Kenotafas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kenotafas Londone britų kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare

Kenotafas (gr. κενοτάφιον) – simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma. Dažnai statomas tuo atveju, jei mirusiojo palaikai yra sunkiai pasiekiamoje vietoje, jei jie negali būti palaidoti tėvynėje, jei mirusysis buvo kremuotas.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kenotafai pradėti statyti Senovės Egipte ir Senovės Graikijoje. Šiuo metu kenotafai statomi ne tik kapinėse, bet ir visuomeninėse vietose – aikštėse, parkuose, skveruose, žūties vietose, keliuose. Kenotafai skirstomi pagal žuvusiųjų skaičių į vienetinius, grupinius arba masinius, pagal statinio tipą į laikinus ir nuolatinius, pagal žuvusiųjų užsiėmimą – lakūnams, alpinistams, jūreiviams, astronautams pagerbti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kenotafas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 737 psl.