Mikailiškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Mikailiškės
brus. Міхалішкі
Mikailiskiu baznycia.jpg
Mikailiškių šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia

Mikailiškės
54°48′49″ š. pl. 26°09′44″ r. ilg. / 54.81361°š. pl. 26.16222°r. ilg. / 54.81361; 26.16222 (Mikailiškės)Koordinatės: 54°48′49″ š. pl. 26°09′44″ r. ilg. / 54.81361°š. pl. 26.16222°r. ilg. / 54.81361; 26.16222 (Mikailiškės)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas: Astravo rajonas
Įkūrimo data: 1689
Gyventojų (2006): 720
Altitudė: 120 m
Pašto kodas: 231230
Commons-logo.svg Vikiteka: MikailiškėsVikiteka
Kirčiavimas: Mikáiliškės

Mikailiškės – kaimas Baltarusijoje, 36 km į šiaurės rytus nuo Astravo, prie plento VilniusPolockas; Mikailiškių apylinkės centras. Yra vidurinė ir muzikos mokyklos, kultūros namai, biblioteka, ligoninė, vaistinė ir banko skyrius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mikailiškės minimos nuo XV a. pabaigos. Priklausė Astikams, Kęsgailoms, Radviloms ir kitiems didikams. Nuo 1604 m. Bžostovskių valda. Juozapas Bžostovskis ir jo sūnus Kiprijonas Povilas Bžostovskis 1622 m. čia įkūrė augustinų vienuolyną, 1653 m. pastatyta Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. 1689 m. gavo miesto teises. Nuo 1699 m. Mikailiškėse buvo rengiami 4 metiniai prekymečiai. Nuo 1795 m. priklausė Rusijos imperijai. 1897 m. čia veikė bažnyčia, sinagoga, paštas, plytinė, kalvė, alaus darykla, 30 krautuvių, 5 smuklės. 19211939 m. buvo okupuotos Lenkijos (valsčiaus centras), nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2006 m.
1897 m.sur. 1905 m. 1970 m.sur. 2006 m.
1 009 850 459 720


Mikailiškėse gimė:

Architektūros paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Augustinų vienuolynas, pastatytas 1622 m.
  • Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, pastatyta 1653 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mikailiškės (Gardinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 76 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]