Meironys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Meironys
Meironys-kryzius-2010.jpg
1929 m. Šv. Kazimiero draugijos kryžius Meironyse

Meironys
Koordinatės 55°20′20″š. pl. 26°04′41″r. ilg. / 55.339°š. pl. 26.078°r. ilg. / 55.339; 26.078 (Meironys)Koordinatės: 55°20′20″š. pl. 26°04′41″r. ilg. / 55.339°š. pl. 26.078°r. ilg. / 55.339; 26.078 (Meironys)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Ignalinos seniūnija
Gyventojų skaičius 42 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Méironys
Kilmininkas: Méironių
Naudininkas: Méironims
Galininkas: Méironis
Įnagininkas: Méironimis
Vietininkas: Méironyse

Meironys – gatvinis kaimas Aukštaitijos nac. parke, Ignalinos rajono pietvakariuose. Kaimas yra tarpuežeryje: šiauriniame kaimo pakraštyje telkšo Dringykščio ežeras, pietiniame – Lūšių. Meironis supa Palūšės ir Linkmenų miškai. Į rytus nuo kaimo yra Ekologinio švietimo centras, į vakarus – poilsiavietė prie Lūšių ir Asalnų protaikos.

Jau apie 100 metų kaime gyva tradicija: kasmet per Sekmines gėlių vainikais papuoštos karvės plukdomos į Lūšių ežero pusiasalį, vadinamą Pabiržiu (link Pabiržės kaimo). Atgal gyvuliai parplukdomi rudenį, prieš Mykolines.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas minimas nuo 1554 m. Iki XVIII a. pabaigos kaimas vadinosi Antradringe (kaimas ant Dringio ežero, tarmiškai Untadringė). Vėliau kaimas imtas vadinti pagal Meironos upelį.

1977 m. Lūšių pakrantėje kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai pastatė 16 medinių skulptūrų vietinių legendų motyvais (viena jų – „Laumių pasaka“ – byloja, kad pavojinga vyrams maudytis ežere po vidurnakčio, kadangi išplaukusios laumės jį užkutens). Vėliau čia įkurtas Ekologinio švietimo centras ir botanikos takas (3,5 km ilgio, apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą),[2] vedantis link Palūšės. Kaime buvo įkurta Aukštaitijos NP administracija.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1870 m. ir 2011 m.
1870 m. 1909 m. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
47 128 77 85 123 70 52 42


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. „Lankytinos vietos“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-03-05. 
  3. Meironys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 550 psl.
  4. Kazys Misius ir kt. Meironys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 42 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplytstulpis Meironyse

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Ginučiai – 6 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Strigailiškis – 5 km
IGNALINA – 7 km
Palūšė – 2 km