Pabiržė (Ignalina)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Pabiržė
Kaimas.jpg

Pabiržė
Koordinatės 55°20′37″ š. pl. 26°1′35″ r. ilg. / 55.34361°š. pl. 26.02639°r. ilg. / 55.34361; 26.02639 (Pabiržė)Koordinatės: 55°20′37″ š. pl. 26°1′35″ r. ilg. / 55.34361°š. pl. 26.02639°r. ilg. / 55.34361; 26.02639 (Pabiržė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Linkmenų seniūnija
Gyventojų skaičius 10 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pabìržė

Pabiržė – kaimas Ignalinos rajone, 2 km į rytus nuo Antalksnės. Pavadinimo kilmė: Iš liet. pabìržė, plg. pabiržė 'vieta prie biržės; pamiškė; miško plotas; kita vertus, gali būti iš liet. bìržė 'beržų miškelis, beržynas, beržynėlis', 'miško ruožas, miško plotas, paskirtas (atmatuotas) kirsti, nusakinti ir pan.; miške iškirsta linija', bìržis 'beržynas'. Kaimas įsikūręs Aukštaitijos nacionaliniame parke prie Asalnų ežero pietinio kranto. Kaimo plotas - 1,50km², atskiros sodybos siekia Lūšykščio, Lūšių, Asalnų, Asalnykščio ežerus.

Pusiasalio rytuose esančiame raiste vasarą gausu uogų ir grybų, ežeruose gausu žuvies. Pabiržės kaimo pakrantės yra smėlėtos. Daugiausia vyrauja spygliuočiai ir beržai. Pačiame pusiasalio gale, vakarinėje dalyje auga kelių šimtų metų trikamienis 5,2 metrų apimties ąžuolas.

Nuo senų laikų iki šių dienų, iš Meironių į Pabiržės pusiasalį Asalnų ežeru yra plukdomos karvės. Atgal jos parplukdomos rudenį, prieš Mykolines.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1554 metais, XVI amžiuje.

Sovietmečiu kaimas buvo Linkmenų apylinkėje, priklausė „Atžalyno“ kolūkiui.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
12 18 10


Archeologinis paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės gyvenvietė buvo įrengta Lūšių ir Lūšykščio ežerų salpoje, moreninės kalvos šlaite. Pietinėje kalvos dalyje yra buvęs pilkapis. Šiaurinėje gyvenvietės dalyje yra kalva, vadinama „Vyskupo kepure“, kurios šlaite aptinkama pavienių akmens amžiaus dirbinių. Senovės gyvenvietės teritorijoje aptikta pavienių lipdytinės keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi fragmentų, geležies gargažių, apskaldytų akmenų. Tyrimų metu rastas I tūkstantmenčio po Kristaus gimimo kultūrinis sluoksnis.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pabiržės panorama

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]