Medenava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Medenava
Logvinas

vok. Medenau
rus. Логвино
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data 1263 m.
Pašto kodas 238346
Tel. kodas +7 401 50
Tinklalapis pereslavskoe.gov39.ru

Medenava, Medinava arba Logvinas (vok. Medenau, nuo 1945 m. rus. Меденау, nuo 1946 m. rus. Логвино) – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Sembos pusiasalyje, Alkų kalvagūbrio pietinėje papėdėje, nuo 2005 m. gegužės 23 d. Pereslavskojės kaimo gyvenvietės kaimas. [1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas Medinavō prūsiškos kilmės. 1263 m. minimas Medenouwe. [3] Medinavos apylinkėse XX a. pradžioje rasti 3 kapinynai, kurių radiniai datuojami nuo I a. XII a. Medenavoje stovėjo stipri prūsų sembų pilis, kurią XIII a. valdė didžiūnas (vitingas) Gedūnas. Jis suteikė svarbių žinių Čekijos karaliui Pšemislui II Otakarui, kai šis su kryžiuočiais 1255 m. pradžioje nuo Medinavos pradėjo užkariauti Sembą. Užimta pilis buvo perleista Sembos vyskupui, tapo jo rezidencija. Po XIV a. pradžios lietuvių antpuolių apie 1327 m. pilis išplėsta ir sustiprinta. Sugriauta per Lenkijos ir Vokiečių ordino 14541466 m. Trylikametį karą, jos likučiai baigti griauti XIX a.

1299 m. gyvenvietėje gyveno 18 prūsų ir 2 vokiečių šeimos. 1325 m. minima katalikų bažnyčia, seniausia iš krašto kaimo bažnyčių, nuo 1525 m. ja naudojosi evangelikai liuteronai. 1541 m. įsteigta pradžios mokykla. XVI a. Medinava tapo valsčiaus centru, kuriam priklausė ir Žuvininkai su pilimi, iki 1619 m. buvo administruojama Sembos pietinė dalis – vyskupo valdos. XX a. pr. Medinavos bažnytkaimyje gyveno apie 600 žmonių, buvo 2 dvarai, veikė viešbutis, restoranas, taupomoji – skolinamoji kasa, 2 kepyklos, 2 mėsinės, 2 audinių ir drabužių, 2 papuošalų ir batų krautuvės, 4 įvairių prekių parduotuvės, pieninė, malūnas. Dirbo gydytojas, vaistininkas, knygrišys, įvairūs amatininkai. [4]

17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas. [5] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2005 m. gegužės 23 d. Pereslavskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17231818 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19472005 m. Pereslavskojės apylinkė
Zelenogradsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2005 m. Pereslavskojės kaimo gyvenvietė
Zelenogradsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Po Antrojo pasaulinio karo Medinava suniokota, 1947 m. TSRS kareiviai susprogdino evangelikų liuteronų bažnyčią, jos akmenis panaudojo keliams tiesti.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[6] 1933 m. 1939 m.[7]
531 1 231 1 201


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 32
  4. Martynas PurvinasMedinava. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 568 psl.
  5. Medenava GenWiki
  6. Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  7. Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]