Pereslavskojės kaimo gyvenvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pereslavskojės kaimo gyvenvietė
rus. Переславское сельское поселение
Rajon Selenogradsk lat.png
Valstybė Rusijos Federacija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Administracinis centras Pereslavskojė
Gyvenviečių 19
Gyventojų (2011 m.) 6 411
Plotas 205 km²
Tankumas (2011 m.) 31 žm./km²
Pašto kodas 238542
Tel. kodas +7 401 50
Tinklalapis pereslavskoe.gov39.ru

Pereslavskojės kaimo gyvenvietė (rus. Переславское сельское поселение) – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Zelenogradsko municipaliniame rajone, Sembos pusiasalyje. Administracinis centras – Pereslavskojė. 2011 m. 19 kaimų buvo 6 411 gyventojai.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įsteigta 2005 m. gegužės 23 d. vykdant municipalinę reformą vietoje Pereslavskojės apylinkės. Gyvenvietės įstatai užregistruoti 2006 m. vasario 12 d. Ribojasi su Divnojės, Krasnotorovkos ir Kovrovo kaimo gyvenvietėmis, Kaliningrado miestu, Svetlo miesto apygarda ir Aistmarėmis.[2] Aukščiausia vieta – 111 m Gailgarbių kalnas.

Gyvenvietės taryba renkama 5 metams, ją sudaro 8 deputatai, kurie iš savo tarpo renka tarybos pirmininką. Gyvenvietės administracijai vadovauja konkurso tvarka skiriamas administracijos vadovas.

Kaliningrado srities įstatymu Pereslavskojės kaimo gyvenvietę sudaro kaimai: [3] [4] [5][6] [7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Общая информация „Переславское сельское поселение“
  2. Pereslavskojės kaimo gyvenvietė wikimapia.org
  3. Pereslavskojės kaimo gyvenvietė bankgorodov.ru
  4. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003.
  5. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  6. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  7. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]