Meždurečjė (Norkyčiai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Meždurečjė (Norkyčiai)
liet. Norkyčiai, vok. Gut Norkitten, rus. Междуречье
Norkyčiai.JPG

Meždurečjė (Norkyčiai)
54°37′24″š. pl. 21°31′10″r. ilg. / 54.6232763°š. pl. 21.5194702°r. ilg. / 54.6232763; 21.5194702 (Meždurečjė (Norkyčiai))Koordinatės: 54°37′24″š. pl. 21°31′10″r. ilg. / 54.6232763°š. pl. 21.5194702°r. ilg. / 54.6232763; 21.5194702 (Meždurečjė (Norkyčiai))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Černiachovsko rajonas
Įkūrimo data 1400
Pašto kodas 238177
Tel. kodas +7 401 41
Commons-logo.svg Vikiteka Meždurečjė (Norkyčiai)Vikiteka
Norkyčiai iš oro

Meždurečjė (liet. Norkyčiai, Narkyčiai, vok. Norkitten, iki 1907 m. Gut Norkitten, 19451946 m. rus. Норкиттен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Междуречье) – Mažosios Lietuvos nadruvių (kitų tyrėjų nuomone – prūsų) gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Černiachovsko rajone, apie 16 km į vakarus nuo Įsruties, Auksinės ir Priegliaus upių santakoje, prie plento E28 ir geležinkelio A229 Įsrutis-Karaliaučius. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Svobodos kaimo gyvenvietės kaimas. [1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas Nerviketōs prūsiškos kilmės. 1400 m. minimas Nerwiketen kaimas. [3] Į šiaurę nuo Narkyčių ant stataus Auksinės upės kranto buvęs X a. – XIII a. kapinynas, prie [[Auksinė(Golubaja)|Auksinės) žiočių, manoma, buvusi IX a. – XI a. prekybinė gyvenvietė. Jos radiniai buvo saugomi Įsruties muziejuje. 1,5 km į pietus nuo Narkyčių stovėjo nadruvių pilis, vokiečių šaltiniuose vadinama Nerwekete, 1405 m. – Nerwykiten, Nerwekitten, 1539 m. – Norkitten. Pilį 1274 m. sugriovė Nadruvą užkariaujantys kryžiuočiai. Manoma, kad šiek tiek į pietus nuo Narkyčių 1274 m. nužudytas Herkus Mantas. Mantegarbio kalno papėdėje 1993 m. buvo pastatytas kenotafas Didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto žūties vietai pažymėti su užrašais prūsų, lietuvių, vokiečių ir rusų kalbomis. 1994 m. srities vicegubernatorės Kuznecovos nurodymu kenotafas išardytas.

Į pietus nuo Narkyčių Vokiečių ordino pasistatytą medinę pilį 1376 m. sudegino Kęstučio ar Algirdo kariuomenė. 1380 m. Vokiečių ordinas Narkyčiuose pasistatė mūrinę pilį, o 1469 m. Auksinės ir Priegliaus santakoje – antrą nedidelę pilį, abi neišliko.

XVI a. antrame ketvirtyje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1540 m. minimas jos kunigas. Bažnyčiai apgriuvus 1733 m. pastatyta nauja, 1746 m. praplėsta, o per 17561763 m. Septynerių metų karą ją nusiaubus Rusijos imperijos kariuomenės kareiviams, XVIII a. pabaigoje bažnyčia perstatyta ovalo formos, panaši į Desau miesto bažnyčią Vokietijoje. Bažnyčioje po TSRS okupacijos 1945 m. buvo grūdų sandėlis, XX a. pabaigoje apleista ji sugriuvo, išliko tik žmonių gyvenama klebonija.

Nuo 1721 m. Narkyčius ir apylinkes valdė Desau kunigaikščiai iš Anhalto. Generolas feldmaršalas Leopoldas Maksimilijonas fon Anhaltas-Desau buvo Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I svarbiausias patarėjas ūkiniais ir tautiniais klausimais. Jis Narkyčiuose ir kituose valsčiuose nusipirko dvarų su apie 14 000 ha žemės, Narkyčiuose pastatydino didelį ūkinį kompleksą. Savo valdoje steigė stambius pavyzdinius ūkius, kuriuose pradėta apgyvendinti vokiečių kolonistus. 1758 m. Rusijos kariuomenei sunaikinus Desau pilį-rezidenciją Bubainyse į vakarus nuo Įsruties, kunigaikščių valdų centru tapo Narkyčiai. 1820 m. ant Vokiečių ordino pilies pamatų pastatyti puošnūs su daugybe salių rūmai, jie sugriauti po 1945 m.

1757 m. netoli Narkyčių įvyko Gros Jegersdorfo mūšis, Rusijos imperijos kariuomenės pergalei atminti tarybinė valdžia Narkyčiuose pastatė paminklą. 1837 m. per Narkyčius nutiestas plentas Karaliaučius – Eitkūnai, 1860 m. į pietus nuo Narkyčių – geležinkelis Berlynas – Karaliaučius – Kaunas. [4]

18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities kaimas. [5] 19472008 m. Berežkovskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Įsruties apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Berežkovskojės apylinkė
Černiachovsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Svobodos kaimo gyvenvietė
Černiachovsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 1998 m.
1871 m. 1885 m. 1910 m.[6] 1933 m.[7] 1939 m.[8]
353 376 228 1 090 1 146
1989 m.sur. 1998 m. - - -
666 610 - - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Narkyčiuose kunigavo 16811695 m. D. Kleino giesmių leidėjas Jonas Rikovijus, 16951720 m. F. K. Rabė, vėliau K. Donelaičio studijų draugas K. F. Jordanas.

Narkyčiuose gimė:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]