Matas Giedraitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Matas Giedraitis
Giedraičiai (giminė)
Hipocentauras
Hipocentauras
Gimė: tarp 1480-1490 m.
Giedraičiai
Mirė: 1563 m. (~83 metai)
Videniškiai
Tėvas: Baltramiejus Vaitkevičius Giedraitis
Sutuoktinis(-ė): Ona Krošinska
Zofija Narbutaitė
Vaikai:

Su Ona Krošinska:
Merkelis Giedraitis
Martynas Marcelis Giedraitis
Kasparas Giedraitis
Zigmantas Giedraitis

Veikla: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybinis veikėjas, diplomatas.

Matas (Motiejus) Giedraitis (tarp 1480 ir 1490 m. Giedraičiai1563 m. Videniškiai) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybinis veikėjas, diplomatas.

Giminė ir dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės, plėtojo senelio ir tėvo Baltramiejaus Vaitkevičiaus Giedraičio XV a. pab. pradėtą Giedraičių giminės Videniškių šaką. Manoma, pirmoji žmona buvo kunigaikštytė Ona Krošinska, su kuria turėjo 4 sūnus: Žemaičių vyskupą Merkelį Giedraitį, administratorių Martyną Marcelį (Marcelalį) Giedraitį, Kauno pakamarį Kasparą (m. 1601 ar 1602 m.) ir Zigmantą (m. prieš 1584 m.). Save jie vadino ir Daumantais: XIV a. Videniškiuose gyveno didžiūnas Daumantas. 1547 m. paveldėjo senelio Jono Mlekaus dvarą Vilniuje, Neries dešiniojoje pakrantėje. Antroji žmona Zofija Narbutaitė (ją vedė 1556 m.) vyrui užrašė prie Bernardinų vienuolyno sklypą su pastatais. Žemės valdos: Giedraičiai, Bijutiškis, Bistryčia, Nemenčinė, Lietuvos šiaurės rytuose – Mlekų žemėje, jam priklausė Svieriai.

Mūrinių Videniškių dvare, kuris jo laikais tapo pagrindiniu giminės centru, pastatydino rezidencinę sodybą, Šv. Trejybės bažnyčią, kurią 1549 m. paskyrė Vilniaus dominikonams, įkūrė Videniškių miestelį..

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1507 m. ir 1544-1560 m. minimas kaip Maišiagalos ir Kernavės seniūnas. Buvo artimas Bonos Sforcos dvarui. Nuo 1557 m. Giedraičių vėliavininkas, nuo 1560 m. Vilniaus vietininkas, nuo 1562 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka.

1551 m. vadovavo pasiuntinybei į Maskvą. Šią kelionę aprašė rašinyje „Apie būdą priimti pasiuntinius pas maskvėnus“ (lot. De modo recipendi oratores apud Moscavitas); išspausdintas, spėjama, ne visas, Olauso Magnuso rinkinyje „Pasakojimai apie šiaurės gentis“ (Historiae de gentibus septentrionalibus, 1555 m., 2 leid. 1562 m.). Kiek anksčiau, tikriausiai jo iniciatyva, buvo surašyta Giedraičių kunigaikščių genealogija, išdėstyta M. Strijkovskio kronikoje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arimeta VojevodskaitėMatas Giedraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 638 psl.