Bijutiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Bijutiškis
Bijutiškis 33254, Lithuania - panoramio (2).jpg
Bijutiškis prie Stirnos ežero

Bijutiškis
Koordinatės 55°07′01″š. pl. 25°23′49″r. ilg. / 55.117°š. pl. 25.397°r. ilg. / 55.117; 25.397 (Bijutiškis)Koordinatės: 55°07′01″š. pl. 25°23′49″r. ilg. / 55.117°š. pl. 25.397°r. ilg. / 55.117; 25.397 (Bijutiškis)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Dubingių seniūnija
Gyventojų (2011) 154
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bijùtiškis
Kilmininkas: Bijùtiškio
Naudininkas: Bijùtiškiui
Galininkas: Bijùtiškį
Įnagininkas: Bijùtiškiu
Vietininkas: Bijùtiškyje

Bijutiškis – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 8 km į šiaurės vakarus nuo Dubingių, prie kelio  A14  VilniusUtena . Seniūnaitijos centras.

Stovi Bijutiškio Šv. Onos bažnyčia, yra biblioteka, paštas (LT-33019), Bijutiškio dvaras. Pro kaimą teka Stirnelė, šalia telkšo Stirnos ežeras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Bijutiškis paminėtas 1385 m., kuomet LDK Jogaila vietovę kartu su Kernave padovanojo Vigandui Algirdaičiui. Bijutiškio vardas dar kartą minimas 1478 m., kai Nekrašo Eirudavičiaus našlė Ona Dubingių bažnyčiai užrašė kai kurias Bijutiškio dvarui priklausančias žemes, mišką, pievas, galvijų dešimtinę ir valstiečius. Nuo tada Bijutiškio vardas žinomas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir ne kartą minimas jos dokumentuose. XV a. Bijutiškyje buvo įkurta Dubingių bažnyčios altarija. Dar vieną altariją Bijutiškyje įkūrė Barbora ir Kristupas Giedraičiai 1542 m.

Bijutiškis rašytiniuose šaltiniuose dar minimas XVI a. antrojoje pusėje, kuomet tarpusavyje konfliktavo Bujutiškio dvaro savininkas Jeronimas Daugėla Narbutas ir Dubingių klebonas Povilas Baltramiejavičius. XVIII a. kaimas priklausė Valentinavičiams. Vienas jų – Juozapas Valentinavičius – 1791 m. Bijutiškyje pastatė medinę bažnyčią.

XIX a. pirmoje pusėje dvaras ir kaimas priklausė Giedraičiams. Šie dalyvavo 1863 m. sukilime prieš Rusijos imperiją. Už tai Bijutiškio dvaras buvo nusavintas ir perduotas Vilniaus gubernatoriui Jegorui Pavlovičiui Steblinui-Kamenskiui. Steblinas-Kamenskis sugriovė Bijutiškio katalikų bažnyčią ir jos vietoje pastatė mūrinę Šv. Kuzmos ir Šv. Damijano vardo cerkvę. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Lietuvos nepriklausomybės kovų Bijutiškis liko Lietuvoje. Čia 19261927 m. įkurta katalikų parapija, cerkvė nugriauta ir jos vietoje pastatyta medinė, dabartinė katalikų bažnyčia.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1984 m.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
10 53
(dvare)
113 146 189 184 244 240 154


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Bijutiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 249 psl.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bijutiškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 55 psl.