Marianske Laznės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Marianske Laznės
ček. Mariánské Lázně
   Mariánské Lázně CoA.png      Flag of Vlašim.svg   
Marienbad-Brunnen.jpg

Marianske Laznės
49°57′52″ š. pl. 12°42′4″ r. ilg. / 49.96444°š. pl. 12.70111°r. ilg. / 49.96444; 12.70111 (Marianske Laznės)Koordinatės: 49°57′52″ š. pl. 12°42′4″ r. ilg. / 49.96444°š. pl. 12.70111°r. ilg. / 49.96444; 12.70111 (Marianske Laznės)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Čekijos vėliava Čekija
Kraštas: Karlovi Varų kraštas
Meras: Franta Vojtech
Gyventojų (2013 m.): 13 337
Plotas: 51,81 km²
Tankumas (2013 m.): 257 žm./km²
Altitudė: 578 m
Pašto kodas: 353 01
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Marianske LaznėsVikiteka
Kirčiavimas: Mãrianske Lãznės

Marianske Laznės (ček. Mariánské Lázně; vok. Marienbad) – kurortinis miestas Karlovi Varų krašte, Čekijoje. Įsikūręs kalnų papėdėje. Nutolęs 25 km į pietryčius nuo Chebo. Priklauso Chebo rajonui. 13 337 gyventojai (2013 m. duomenys). Mieste daug parkų bei puošnių namų. Dauguma šių pastatų pastatyti XIX a. antroje pusėje, jų savininkai buvo garsenybės bei Europos šalių valdovai, atvykę mėgautis gydomaisiais anglies dioksido šaltiniais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XII a. Bohemijos valdovai iš Pšemislovicų dinastijos kvietė vokiečius apsigyventi regione. Rašytiniuose šaltiniuose miestelis pirmą kartą paminėtas 1273 m., kaip Ušovicės kaimas (ček. Úšovice). Gydomosios versmės, vadintos „Auschowitzer“, pirmą kartą paminėtos 1341 m. Tuomet jos priklausė Teplės vienuolynui. 1808 m. miestelis pervadintas į Marienbad. 1868 m. suteiktas miesto statusas. 1872 m. nutiesta geležinkelio linija, sujungusi miestelį su Chebu ir visa Austrijos-Vengrijos imperija bei Europos žemynu.

Miestelis tapo vienu iš geriausių Europos kurortų. Buvo populiarus tarp garsių žmonių bei Europos šalių valdovų, tokių kaip Johanas Volfgangas fon Gėtė, Frederikas Šopenas, Tomas Edisonas, Richardas Vagneris, Eduardas VII, Nikolajus II, Pranciškus Juozapas I bei daugelis kitų. Maždaug 20 000 lankytojų atvykdavo kas metus.