Marianske Laznės

Marianske Laznės ček. Mariánské Lázně



Marianske Laznės 49°57′52″ š. pl. 12°42′4″ r. ilg. / 49.96444°š. pl. 12.70111°r. ilg. / 49.96444; 12.70111 (Marianske Laznės)Koordinatės: 49°57′52″ š. pl. 12°42′4″ r. ilg. / 49.96444°š. pl. 12.70111°r. ilg. / 49.96444; 12.70111 (Marianske Laznės)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Čekija
Kraštas	Karlovi Varų kraštas

Meras	Franta Vojtech

Gyventojų (2013 m.)	13 337
Plotas	51,81 km²
Tankumas (2013 m.)	257 žm./km²
Altitudė	578 m

Pašto kodas	353 01
Tinklalapis	Oficiali svetainė
Vikiteka	Marianske Laznės

Kirčiavimas	Mãrianske Lãznės

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1613

Marianske Laznės (ček. Mariánské Lázně; vok. Marienbad) – kurortinis miestas Karlovi Varų krašte, Čekijoje. Įsikūręs kalnų papėdėje. Nutolęs 25 km į pietryčius nuo Chebo. Priklauso Chebo rajonui. 13 337 gyventojai (2013 m. duomenys). Mieste daug parkų bei puošnių namų. Dauguma šių pastatų pastatyti XIX a. antroje pusėje, jų savininkai buvo garsenybės bei Europos šalių valdovai, atvykę mėgautis gydomaisiais anglies dioksido šaltiniais.

2021 m. miestas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip dalis objekto „Didžiosios Europos spa: Badenas prie Vienos; Spa, Františkovy Laznės, Karlovi Varai, Marianske Laznės, Viši, Bad Emsas, Baden Badenas, Bad Kisingenas, Montecatini Terme ir Batas“ (kartu su kitomis šešiomis valstybėmis).^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XII a. Bohemijos valdovai iš Pšemislovicų dinastijos kvietė vokiečius apsigyventi regione. Rašytiniuose šaltiniuose miestelis pirmą kartą paminėtas 1273 m., kaip Ušovicės kaimas (ček. Úšovice). Gydomosios versmės, vadintos „Auschowitzer“, pirmą kartą paminėtos 1341 m. Tuomet jos priklausė Teplės vienuolynui. 1808 m. miestelis pervadintas į Marienbad, tapo kurortu.^[2] 1868 m. suteiktas miesto statusas.^[2] 1872 m. nutiesta geležinkelio linija, sujungusi miestelį su Chebu ir visa Austrijos-Vengrijos imperija bei Europos žemynu.

Miestelis tapo vienu iš geriausių Europos kurortų. Buvo populiarus tarp garsių žmonių bei Europos šalių valdovų, tokių kaip Johanas Volfgangas fon Gėtė, Frederikas Šopenas, Tomas Edisonas, Richardas Vagneris, Eduardas VII, Nikolajus II, Pranciškus Juozapas I bei daugelis kitų. Maždaug 20 000 lankytojų atvykdavo kas metus.