Thomas Edison

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tomas Alva Edisonas
(angl. Thomas Alva Edison)
Thomas Edison2-crop.jpg
Gimė: 1847 m., vasario 11 d.
Flag of the United States.svg JAV, Ohajas, Milanas
Mirė: 1931 m., spalio 18 d.
Flag of the United States.svg JAV, Naujasis Džersis, Vest Orindžas
Religija: Deistas
Veikla: Išradėjas
Verslininkas
Inovatorius
Žinomas už: Elektros lemputė
Gramofonas
Fonografas
Commons-logo.svg Vikiteka: Thomas EdisonVikiteka

Tomas Alva Edisonas (angl. Thomas Alva Edison; 1847 m. vasario 11 d. JAV, Ohajas, Milanas1931 m. spalio 18 d. JAV, Naujasis Džersis, Vest Orindžas) – amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai.

Tarp jo išradimų yra – elektros lemputė (išradėjas yra Henrichas Goebelis (angl. Heinrich Goebel), tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), fonografas, diktofonas, kinetoskopas, elektros kėdė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Ankstyvas gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tomas Edisonas vaikystėje

Tomas Edisonas gimė Milane, Ohajo valstijoje, augo Port Huron’o mieste, Mičigane. Jis buvo septintasis ir paskutinysis vaikas Samuelio Edisono (angl. Samuel Edison) ir Nencės Metjus Eliot (angl. Nancy Matthews Elliott) šeimoje. Mokykloje Tomas mokėsi nelabai stropiai, netgi buvo vadinamas „neišmanėliu“ bei „besmegeniu“, todėl jo motina Nencė atsisakė mokyklos ir savo sūnų pradėjo mokyti individualiai.[1] 1854 m. Tomo šeima persikraustė iš Milano arčiau prie geležinkelio Port Huron’e. Ten Edisonas dirbo siuntinių išnešiotoju, vėliau „Grand Trunk Railway“ geležinkelių stoties telegrafo operatoriumi. Dėl avarijos traukinyje sutriko jo klausa.[2][3] 19 metų Tomas Edisonas išvažiavo dirbti Luizvilio „Associated Press“ kompanijoje, tačiau, netyčiomis išliejęs sieros rūgštį ant viršininko stalo, prarado darbą.[4] Tada Tomas išvyko gyventi į Naująjį Džersį, pas savo draugą Frankliną Leonardą Popą (angl. Franklin Leonard Pope) ir ten 1869 m. užpatentavo savo pirmąjį išradimą – telegrafo atsakiklį.[5]

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

1871 m., gruodžio 25 d. Edisonas susituokė su šešiolikmete Marija Stilvel (angl. Mary Stilwell), su kuria susilaukė trijų vaikų:

  • Mariona Estela Edison (angl. Marion Estelle Edison; 18731965)
  • Tomas Alva Edisonas Jaunesnysis (angl. Thomas Alva Edison Junior; 18761935)
  • Viljamas Leslis Edisonas (angl. William Leslie Edison; 18781937)

1884 m., rugpjūčio 9 d. Marija mirė. Po dvejų metų 1886 m., vasario 24 d., Akrono mieste, Ohaje Tomas Edisonas vedė antrąjį kartą – dvidešimtmetę Mina Miler (angl. Mina Miller). Su ja jis vėl susilaukė trijų vaikų:

Mina mirė 1947 m., rugpjūčio 24 d.[6]

Karjeros pradžia[taisyti | redaguoti kodą]

Edisonas su savo fonografo modeliu (1877 m.)

Tomas Edisonas savo išradėjo bei verslininko karjerą pradėjo Niuarke, Naujajame Džersyje. Išradęs keletą pagerinimų telegrafui ir automatinį kartotoją, jis 1877 m. sukonstravo fonografą. Šis „stebuklingas“ išradimas labai išgarsino Edisoną. Išradėją Tomą žmonės pradėjo vadinti „Menlo Parko Burtininku“ (angl. The Wizard of Menlo Park), tačiau jo pirmojo fonografo cilindras buvo surinktas iš alavo pluošto, todėl montuojamas garsas buvo nelabai kokybiškas. 1880 m. savo fonografus projektuoti pradėjo Aleksandras Grehamas Belas, Čičesteris Belas ir Čarlis Tainteris. Naujuose prietaiso modeliuose cilindrai buvo kartoniniai ir padengti vašku. Tai buvo naujas iššūkis Tomui Edisonui, jis pradėjo tobulinti savo fonografo projektą.

1876–1881 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Menlo Parko laboratorijos patalpos (dabar perkeltos į Grinfildo kaimą (angl. Greenfield Village) Dearborno mieste, Mičigane)

1876 m. Edisonas įkūrė pirmąją savo pramoninę technologijų laboratoriją, esančią Menlo Parke, Naujajame Džersyje. Lėšas laboratorijos klestėjimui teikė pats Edisonas sukaupęs nemenką kapitalą nuo savo telegrafo patobulinimų pardavimo. Jo įstaigos specifinis tikslas buvo nuolat kurti technologijų naujoves bei jų pagerintus modelius. Tomas Edisonas savo vardu dažnai patentavo jo samdytų darbuotojų išrastus renginius ir patobulinimus. Jis ne tik vertė įtemptai dirbti laboratorijos darbuotojus, bet ir pats taip dirbo. Jis buvo įkūręs didelę darbo grupę, kurioje dirbo samdomi inžinieriai bei kiti šios srities atstovai.

Per 18771878 m. laikotarpį Edisonas išrado ir patobulino savo pirmąjį anglinį mikrofoną, kuris buvo naudojamas telefonų rageliuose iki 1980 m. 1920 m. šis prietaisas buvo panaudotas radijo stotyse.

Pirmoji Tomo Edisono elektros lemputė (1879 m.)

Inžinierius – elektrikas Viljamas Jozefas Hameris (angl. William Joseph Hammer) savo pareigas laboratorijoje pradėjo vykdyti nuo 1879 m. gruodžio. Jis buvo pagrindinis Edisono padėjėjas, kuriam atiteko garbė konstruoti pirmąsias savo viršininko suplanuotas elektros lemputes. Edisono lemputės turėjo labai patvarius vakuumus, kurių pagalba jos galėjo degti kelis šimtus valandų, taip pat išskirtinę kokybę lemputei teikė anglinis bambuko siūlas. 1880 m. buvo pagaminta 50 000 tokių lempučių. Tomas Alva Edisonas neišrado pirmosios lemputės, o tik komercializavo pirmąjį komerciškai praktinį šviesos šaltinį.

1880 m. Edisonas užpatentavo elektros pasiskirstymo sistemą, kuri buvo būtina elektros lemputės veikimui. Gruodžio 17 d. buvo įsteigta pirmoji elektros apšvietimo kompanija „Edison Electric Illuminating Company“, o jau 1882 m., rugsėjo 4 d., Perlo gatvėje, Manhatane buvo įjungta pirmoji šalies elektrinė „Pearl Street Station“. Ši elektrinė aprūpino 59 klientus Manhatano mieste, teikdama nuolatinę 110 voltų elektros srovę.

Menlo Parko laboratorija sėkmingai plėtėsi, todėl Edisonas pasisakė norįs turėti visas chemines medžiagas ir kitus reikalingus įrankius bei išteklius savo įstaigoje… 1887 m. vienas laikraštis paskelbė, kad Tomo Edisono laboratorijoje yra: „aštuoni tūkstančiai chemikalų rūšių, visų dydžių adatos, virvės, laidai, naftos, visų pasaulio rūdų…“.[7]

Tomo Edisono Menlo Parko laboratorija buvo pirmoji įmonė, ieškanti technologijos naujovių ir kontroliuojanti jų gamybą.

Bendradarbiai[taisyti | redaguoti kodą]

1883 m. prie Edisono organizacijos prisijungė kompetentingas matematikas Frenkas Julianas Sprague (angl. Frank Julian Sprague). Vienas iš reikšmingiausių Franko įnašų į Edisono Menlo Parko laboratoriją buvo tai, kad jis įvedė patogesnius matematinius metodus buhalterijoje, bet Frankas Julianas Edisono organizaciją paliko jau 1884 m.[8]

Kitas Edisono bendradarbis buvo Nikola Tesla (angl. Nikola Tesla), kuriam jis pažadėjo 50 000 JAV dolerių, tačiau jų nesumokėjo.[9] Tesla tobulino Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemą.

Taip pat Edisonui dirbo 28 jo „pionieriai“.

Srovių karas[taisyti | redaguoti kodą]

„Menlo Parko burtininkas

Po Tomo Edisono nuolatinės elektros pasiskirstymo sistemos patento įtvirtinimo atsirado daugiau žmonių, norinčių šią sistemą patobulinti, atsirado Džordžo Vestinghauzo (angl. George Westinghouse) ir Nikolos Teslos (angl. Nikola Tesla) kintamosios elektros pasiskirstymo sistema. Skirtingai negu nuolatinė srovė, kintamoji srovė galėjo būti jungiama prie labai aukštos įtampos, o transformatorių pagalba elektros srovę siunčiama per ilgesnius, plonesnius bei pigesnius laidus. Taip pat kintamosios elektros srovės teikimo procesas buvo patogesnis.

1887 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose jau buvo įrengta 121 Edisono nuolatinės elektros srovės elektrinė, todėl Tomas Edisonas nenorėjo leisti patentuoti kintamosios elektros srovės projekto. Taigi jis suorganizavo propagandinę kampaniją prieš savo konkurentus, šalies gyventojams buvo pateikti du argumentai – kintamoji srovė yra gerokai pavojingesnė naudojimui ir jos veikimo laikotarpis nežinomas.

Nepaisant Edisono mirties bausmių niekinimo, jis kintamosios elektros srovės projektą panaudojo elektros kėdės išradimui. Edisonas žmonijai norėjo parodyti kintamosios srovės pavojų, jo tarnai viešai elektra kankino gyvūnus, rodė filmuotas medžiagas,[10] tačiau kintamosios srovės projektas vis tiek nugalėjo Edisono nuolatinę elektros srovės sistemą. „Srovių karas“ pasibaigė tik 2007 m., lapkričio 14 d., kai visiškai buvo sustabdytos Edisono sistemos elektrinių darbas.

1884–1929 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Henris Fordas, Tomas Edisonas ir Harvis Faerstounas (1929 m.; Fort Myers’as, Florida)

Po pirmosios žmonos mirties 1884 m. Edisonas gyveno viengungio gyvenimą, tačiau 1886 m. jis nusipirko prašmatnų namą „Glenmontą“ Vest Orindže, Naujajame Džersyje ir vedė antrąjį kartą. Taip pat Edisonas pasistatė žiemos sodą Fort Myers’e, Floridoje ir ten praleido daug žiemų su savo naująja žmona.

1891 m. Tomas Edisonas užpatentavo kinetoskopą. Šis prietaisas buvo įdiegtas žaidimų salėse, žmonės galėjo pasižiūrėti trumpus filmukus. Kinetoskopas buvo viešai parodytas 1891 m. gegužės 20 d.[11]

1892 m., rugpjūčio 9 d. Edisonas gavo patentą dvipusiam telegrafui, o 1896 m. balandį pagamintas Edisono gamyklose Tomo Armato (angl. Thomas Armat) kino filmų projektorius „Vitascope“ buvo pardavinėjamas Edisono vardu ir viešai demonstruojamas Niujorke. Prietaisas rodė kino filmus su garso takeliu, mechaniškai sinchronizuotu su filmu.

Tomas Edisonas 1895 m. komercializavo šeelito ekraną rentgeno aparatui. Jis teigė, kad dėl šio išradimo susigadino regėjimą.[12]

1902 m. Londone Tomas Edisonas iš Džordžo Melio (angl. Georges Méliès) teatro savininko nusipirko „Kelionės į mėnulį“ (angl. A Trip to the Moon) filmo kopiją, kurią visiems viešai parodė Niujorke. Melis norėjo gauti procentą nuo gauto Edisono pelno, bet verslininkas privertė Melį bankrutuoti.[13] Edisonas nutarė dėti atspaudus ant savo naujų filmų juostų, kad stipriau apsaugotų savo autorystės teises. 1908 m. jis įkūrė kinopatentų kompaniją „Motion Picture Patents Company“.

1928 m. Edisonas prisijungė prie Civitano klubo, jame su savo geru draugu Henriu Fordu (angl. Henry Ford) jie buvo aktyvūs nariai.[14]

Paskutinieji metai[taisyti | redaguoti kodą]

1930 m. Edisono žmona Mina vieno laikraščio interviu paskelbė, kad jos vyras yra labai sveikatingas žmogus, nes jis kėlėsi anksti, valgė tik sveiką maistą ir daug dirbo.[15]

Edisonas buvo aktyvus verslininkas iki pat mirties. Jis vadovavo geležinkelių kompanijai „Lackawanna Railroad“. Dabar Edisono geležinkelio pasiekimų išgraviruotą plokštelę galima pamatyti „Lackawanna“ laukiamajame terminale.[16]

Tomas Edisonas mirė 1931 m. spalio 18 d. savo namuose „Glenmonte“, Vest Orindže, Naujajame Džersyje.

Religiniai įsitikinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Tomas Edisonas teigė esąs deistu, nors daugelis jį vadino ateistu. Istorikas Paulas Israelas (angl. Paul Israel) Edisoną laikė laisvamaniu[17], o pats Edisonas save „The New York Times“ laikraščio interviu pavadino deistu, esančiu prieš smurtą. Jis sakydavo: „Kenkdami visiems kitiems gyviams, mes vis dar esame laukiniai žmonės.“ [18]

Pagerbimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tomo Edisono garbei yra pavadinti įvairūs pastatai, muziejai, kompanijos bei apdovanojimai, pavyzdžiui, Tomo Edisono valstybinė kolegija Fort Myers’e, Floridoje, 3 Edisono tiltai, „Detroit Edison“, „Consolidated Edison“, „Edison International“ kompanijos bei Edisono medalio apdovanojimas. Taip pat Edisonas pats buvo gavęs Matteucci fizikų apdovanojimą (1887 m.), jam buvo priskirta 35 Maiklo Harto knygos „100 įtakingiausių asmenų istorijoje“ vieta (1978 m.), taip pat jis gavo pirmą vietą „Life“ žurnalo apklausoje „100 svarbiausių tūkstantmečio asmenų“ (1997 m.) bei 15 vietą „Didžiųjų amerikiečių“ seriale (2005 m.). Vasario 11 d., Edisono gimimo diena yra JAV išradėjų diena nuo 1983 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.nps.gov/
  2. Iš Metju Jezefseno knygos „Edison“.
  3. Iš Neilio Baldvino knygos „Edison: Inventing the Century“.
  4. „Edison: Inventing the Century“ 40 – 41 psl.
  5. http://patimg1.uspto.gov/
  6. Straipsnis „Edison’s Widow Very III“ iš „New York Times“ laikraščio.
  7. „Owning the Future“ 158–160 psl.
  8. http://edison.rutgers.edu/
  9. http://www.pbs.org/
  10. http://www.imdb.com/
  11. http://memory.loc.gov/
  12. http://home.gwi.net/
  13. http://books.google.com
  14. „The Civitan Story“ 34 psl.
  15. Straipsnis iš „The American Magazine“ laikraščio.
  16. Iš Kevino Holando knygos „Classic American Railroad Terminals“.
  17. Paulo Israelio „Edison: A Life of Invention“.
  18. http://books.google.com

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.