Šianbai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didžiosios Stepės tauta: Šianbai (鮮卑)

Kilmė	proto-mongolai??
Protėvynė	Chinganas
Laikotarpis	II a. – VI a.
Hegemonija	Mandžiūrija, Mongolų plynaukštė, šiaurės Kinija
Palikuonys	tujuichunai, tuoba, sibe?


Mandžiūrijos istorija
(Kočiosonas)
Donghu
Šiongnu
Vuhuanai	Sušenai
Šianbai
Kumo ši	Mohe
	Balhė
Liao (Kidaniai)
Džin (Džurdžėnai)
Yuan > Ming
Čing dinastija (Mandžiūrai)
Kinijos Respublika	Tolimųjų Rytų Respublika
Mandžukas
Kinija (Šiaurės rytų Kinija)	Rusija (Rusijos Tolimieji Rytai)

Šianbai (kin.: 鮮卑 Xiānbēi), sianbai – senovės tauta, kilusi iš Mandžiūrijos, kuri II–VI a. kontroliavo didelę dalį Azijos, t. y. Mandžiūriją, Mongolų plynaukštę. Dalyvaudama III–IV a. tautų kraustymuose, jos atskiri klanai kontroliavo ir didelę dalį šiaurės Kinijos.

Istorija

Kilmė

Šianbai kilo iš Chingano kalnagūbrio, kuris skiria Mongolijos plynaukštę nuo Mandžiūrijos. Todėl nėra labai aišku, kuriai kalbinei grupei ši tauta priklauso. Vyrauja nuomonė, kad šianbai buvo proto-mongolai (vėliau mongolai atėjo iš tų pačių kalnų), bet yra ir nuomonių, kurios priskiria juos tungūzams.

Šianbų protėviai buvo donghu, kurie prieš mūsų erą kontroliavo didelę dalį Mandžiūrijos. Vėliau juos nustelbė šiongnu iš Mongolijos plynaukštės, kurie kontroliavo šianbų teritorijas. Šiongnu nusilpus, Mandžiūrijoje įsigalėjo vuhuanai. Šianbai tuo metu buvo medžiotojai ir gyvulių augintojai.

Hegemonijos įtvirtinimas

Pagrindinis straipsnis – Šianbų konfederacija.

Pirmajame mūsų eros amžiais šianbai įgijo nepriklausomybę ir ėmė stumti savo priešus šiongnu į vakarus, taip pradėdami didįjį tautų kraustymąsį. Jų vadas Tanšihuai (檀石槐, 155–181）pagarsėjo kaip didis užkariautojas, sukūręs didelę stepių imperiją ir paėmęs kontrolę visoje Mongolų plynaukštėje, gretimoje Džungarijoje, vakarų Mandžiūrijoje. Tačiau jo imperija buvo neilgalaikė ir po mirties pamažu subyrėjo. Dėl nuolatinio Kinijos imperijos (Cao Vei) kišimosi, šianbai ilgainiui neteko centrinės valdžios.

Kraustymaisi

Žlugus Han dinastijai, šianbai pamažėle migravo į Kinijos imperiją, kur dažniausiai ėmė tarnauti kaip kariai. Nuo IV a. šianbų migracijos į Kiniją dar suintensyvėjo, ir jie tapo žinomi kaip viena iš penkių barbarų tautų.

Tuo metu egzistavo šie svarbiausi šianbų klanai, kurie įkūrė Kinijos teritorijoje daug efemeriškų gentinių valstybėlių:

Juveniai (宇文) – kontroliavo didelę dalį Mandžiūrijos. 556–581 m. sukūrė Šiaurės Džou valstybę;
Murongai (慕容) – gyveno pietinėje Mandžiūrijoje, čia įkūrė daug valstybių, tokių, kaip Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan. Murongų atšaka tujuichuniai vėliau migravo į vakarus, kur Tibeto šiaurėje sukūrė savo valstybę;
Duanai (段) – gyveno pietinėje Mandžiūrijoje prie pat Bohai jūros, į pietus nuo Murongų;
Čifu (乞伏) – 385–431 m. sukūrė Vakarų Čin valstybę;
Tuoba (拓跋) – didžiausias ir stipriausias klanas, kontroliavęs Mongolijos plynaukštę. Jis sukūrė Dai ir Šiaurės Vei valstybes. Pastaroji nuo 439 m. ilgą laiką kontroliavo visą šiaurės Kiniją;
Tufa (禿髪) – buvo tuoba atšaka ir gyveno Rytų Turkestane. 397–414 m. sukūrė Pietų Liang valstybę.

Likimas

Jau savo užkariavimų metu šianbai gana greitai asimiliavosi su kinais, perimdami jų papročius, kalbą ir kultūrą. Po to, kai didžiausia šianbų valstybė Šiaurės Vei buvo sujungta su Pietine Kinija į Sui valstybę, asimiliacija tapo dar stipresnė, ir apie šianbus žinių nebeliko.

Kultūra

Yra labai mažai žinoma apie šianbų kultūrą, kadangi ši tauta neturėjo savo rašto. Vienintelės žinios apie ją yra iš kiniškų šaltinių.