Šianbai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Didžiosios Stepės tauta: Šianbai (鮮卑) | |
 | |
| Kilmė | proto-mongolai?? |
| Protėvynė | Chinganas |
| Laikotarpis | II a. – VI a. |
| Hegemonija | Mandžiūrija, Mongolų plynaukštė, šiaurės Kinija |
| Palikuonys | tujuichunai, tuoba, sibe? |
 | |
Šianbai (kin.: 鮮卑 Xiānbēi), sianbai – senovės tauta, kilusi iš Mandžiūrijos, kuri II–VI a. kontroliavo didelę dalį Azijos, t. y. Mandžiūriją, Mongolų plynaukštę. Dalyvaudama III–IV a. tautų kraustymuose, jos atskiri klanai kontroliavo ir didelę dalį šiaurės Kinijos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šianbai kilo iš Chingano kalnagūbrio, kuris skiria Mongolijos plynaukštę nuo Mandžiūrijos. Todėl nėra labai aišku, kuriai kalbinei grupei ši tauta priklauso. Vyrauja nuomonė, kad šianbai buvo proto-mongolai (vėliau mongolai atėjo iš tų pačių kalnų), bet yra ir nuomonių, kurios priskiria juos tungūzams.
Šianbų protėviai buvo donghu, kurie prieš mūsų erą kontroliavo didelę dalį Mandžiūrijos. Vėliau juos nustelbė šiongnu iš Mongolijos plynaukštės, kurie kontroliavo šianbų teritorijas. Šiongnu nusilpus, Mandžiūrijoje įsigalėjo vuhuanai. Šianbai tuo metu buvo medžiotojai ir gyvulių augintojai.
Hegemonijos įtvirtinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmajame mūsų eros amžiais šianbai įgijo nepriklausomybę ir ėmė stumti savo priešus šiongnu į vakarus, taip pradėdami didįjį tautų kraustymąsį. Jų vadas Tanšihuai (檀石槐, 155–181）pagarsėjo kaip didis užkariautojas, sukūręs didelę stepių imperiją ir paėmęs kontrolę visoje Mongolų plynaukštėje, gretimoje Džungarijoje, vakarų Mandžiūrijoje. Tačiau jo imperija buvo neilgalaikė ir po mirties pamažu subyrėjo. Dėl nuolatinio Kinijos imperijos (Cao Vei) kišimosi, šianbai ilgainiui neteko centrinės valdžios.
Kraustymaisi[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žlugus Han dinastijai, šianbai pamažėle migravo į Kinijos imperiją, kur dažniausiai ėmė tarnauti kaip kariai. Nuo IV a. šianbų migracijos į Kiniją dar suintensyvėjo, ir jie tapo žinomi kaip viena iš penkių barbarų tautų.
Tuo metu egzistavo šie svarbiausi šianbų klanai, kurie įkūrė Kinijos teritorijoje daug efemeriškų gentinių valstybėlių:
- Juveniai (宇文) – kontroliavo didelę dalį Mandžiūrijos. 556–581 m. sukūrė Šiaurės Džou valstybę;
- Murongai (慕容) – gyveno pietinėje Mandžiūrijoje, čia įkūrė daug valstybių, tokių, kaip Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan. Murongų atšaka tujuichuniai vėliau migravo į vakarus, kur Tibeto šiaurėje sukūrė savo valstybę;
- Duanai (段) – gyveno pietinėje Mandžiūrijoje prie pat Bohai jūros, į pietus nuo Murongų;
- Čifu (乞伏) – 385–431 m. sukūrė Vakarų Čin valstybę;
- Tuoba (拓跋) – didžiausias ir stipriausias klanas, kontroliavęs Mongolijos plynaukštę. Jis sukūrė Dai ir Šiaurės Vei valstybes. Pastaroji nuo 439 m. ilgą laiką kontroliavo visą šiaurės Kiniją;
- Tufa (禿髪) – buvo tuoba atšaka ir gyveno Rytų Turkestane. 397–414 m. sukūrė Pietų Liang valstybę.
Likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jau savo užkariavimų metu šianbai gana greitai asimiliavosi su kinais, perimdami jų papročius, kalbą ir kultūrą. Po to, kai didžiausia šianbų valstybė Šiaurės Vei buvo sujungta su Pietine Kinija į Sui valstybę, asimiliacija tapo dar stipresnė, ir apie šianbus žinių nebeliko.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra labai mažai žinoma apie šianbų kultūrą, kadangi ši tauta neturėjo savo rašto. Vienintelės žinios apie ją yra iš kiniškų šaltinių.
| ||||||||||||||||||||||||||||||
