Stano kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stano kalnagūbris ties Jakutijos ir Amūro srities riba

Stano kalnagūbris (rus. Становой хребет) – kalnų grandinė Rusijos Tolimųjų Rytų pietuose, Tęsiasi 700 km nuo Oliokmos vidurupio iki Učiūro ištakų. Vakaruose susilieja su Stano kalnynu, rytuose – su Džugdžuru. Sudaro Ramiojo ir Arkties vandenynų vandenskyrą. Aukštis iki 2412 m.

Kalnagūbrio lokalizacija

Stano kalnagūbris sudarytas iš skalūnų, gneisų ir granito intruzų. Aukso, retųjų metalų, geležies rūdos telkiniai. Būdingi vidutinkalniai plokščiomis viršūnėmis, atskirti plačių slėnių. Visoje teritorijoje išplitęs amžinasis įšalas. Šlaituose auga maumedžių taiga, aukščiau 1200 m – kedrų giraitės ir kalnų tundra.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.