Maltiečių kalba

Oficialus statusas
Maltiečių kalba Malti
Kalbama	Australija, Gibraltaras Jungtinė Karalystė JAV Kanada Malta
Kalbančiųjų skaičius	371 900 [1]
Kilmė	semitų-chamitų semitų arabų maltiečių
Oficiali kalba	Europos Sąjunga Malta
Prižiūrinčios institucijos	Nacionalinė maltiečių kalbos taryba (Il-Kunsill Nazzjonali ta' l-Ilsien Malti)
Kalbos kodai
ISO 639-1	mt
ISO 639-2	mlt
ISO 639-3	mlt
Geografinis paplitimas

Wikipedia

Vikipedija Maltiečių kalba

Maltiečių kalba (Lingwa Maltija, Malti) − oficiali Maltos Respublikos (kartu su anglų kalba) bei Europos Sąjungos kalba, kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje, Sicilijoje ir Maltoje. Maždaug pusė žodžių yra pasiskolinti iš italų arba siciliečių kalbų, dar 20 % - iš anglų kalbos. Maltiečių kalbos abėcėlė yra suformuota lotynų abėcėlės pagrindu. Kalba turi daug dialektų ir skirtumai tokie dideli, kad žmonės iš skirtingų miestų arba salų gali ir nesusišnekėti.

Kalbos istorija

Finikijos ir Kartaginos kolonizacijos metu (800 m. pr. m. e.−218 m. pr. m. e.) Maltos salų gyventojai kalbėjo finikiečių kalbos tarme. Ja buvo šnekama ir Romos (nuo 218 m. pr. m. e.) bei Bizantijos (395−870 m.) viešpatavimo metais.

870 m. − salos buvo užkariautos arabų. Tai lėmė arabų kalbos paplitimą tarp vietinių gyventojų.

1090 m. − prasidėjo normanų Maltos užkariavimo etapas ir ji buvo prijungta prie Sicilijos. Tai buvo pirmasis semitų ir romanų kalbų kontaktas. Arabai liko salose dar 100–150 metų, o Sicilijos įtaka užsitęsė 440 metų.

XV amžiuje parašytas pirmasis žinomas literatūrinis tekstas maltiečių kalba − „Il Cantilena“ poema.

Labiausiai paveikta romanų kalbų Malta buvo Šv. Jono Jeruzaliečio riterių ordino valdymo laikotarpiu (1530−1798). Tuo metu buvo rašoma lotynų ir italų kalbomis, tačiau žinomi bandymai rašyti maltietiškai, pvz., „Bonamico“ poema (1672 m.).

1752 m. − pasirodo pirmoji išspausdinta maltiečių kalba knyga − „Wizzino“ katekizmas.

1800 m. − Malta tapo Didžiosios Britanijos kolonija, tačiau italų kalba liko oficiali, maltiečių − šnekamoji.

1764−1829 m. gyvenęs Mikiel Anton Vassalli sudarė maltiečių kalbos žodyną ir aprašė kalbos gramatiką, išvertė į maltiečių Naujojo Testamento dalį.

1921 m. − Malta gavo savivaldos teisę, pagal konstituciją oficialiomis kalbomis tapo italų ir anglų.

1936 m. − maltiečių gavo oficialios kalbos statusą, italų kalba jo neteko.

1964 m., Maltai paskelbus nepriklausomybę, oficialiomis kalbomis liko anglų ir maltiečių.

2004 m. gegužės 1 d., Maltai įstojus į Europos Sąjungą (ES), maltiečių tapo oficialiąja ES kalba.

Abėcėlė

Pagrindinis straipsnis − Maltiečių kalbos abėcėlė

Maltiečių – vienintelė semitų šeimos kalba, turinti lotynų abėcėlės raštą.

Maltiečių abėcėlėje yra 30 raidžių (6 balsės, 24 priebalsės):

A

B

Ċ

D

E

F

Ġ

G

Għ

H

Ħ

I

Ie

J

K

L

M

N

O

P

Q

R

S

T

U

V

W

X

Ż

Z

a

b

ċ

d

e

f

ġ

g

għ

h

ħ

i

ie

j

k

l

m

n

o

p

q

r

s

t

u

v

w

x

ż

z

Į abėcėlę kartais įtraukiama „c“ raidė (rašoma po „ċ“), tačiau ji yra tik kai kuriuose italų ir anglų kalbų kilmės žodžiuose, adaptuojant dažniausiai keičiama į „k“ raidę.

Italų kilmės žodžiuose taip pat gali būti balsių su graviais (à, è, ì, ò, ù).

Gramatika

Kalbos gramatika kilusi iš arabų kalbos, taip pat naudojami romanų ir anglosaksų kalbų modeliai.

Leksika

Šiuolaikinėje kalboje yra daug anglų kalbos skolinių. Kartais jie vartojami vietoj esamų maltietiškų žodžių. Kai kurie žodžiai rašomi angliškai, pvz., union − sąjunga; tačiau daugelis adaptuojami, pvz., kompjuter − kompiuteris (nuo angl. computer), televixin (skaitoma − televišin) − televizija (nuo angl. television).

Žodžių pavyzdžiai

Štai keli maltiečių kalbos žodžių pavyzdžiai:

žodis	tariama	vertimas
bonġu	bondžu	labas
ċaw	čiau	iki
skuzi	skuci	atsiprašau
grazzi	graci	ačiū
iva	iva	taip
le	lė	ne
mara	mara	moteris
nisa	nisa	moterys
xmara	šmara	upė
fenek	fenek	kiškis
dubbiena	dubyna	musė
haxix	hašiš	daržovė
karozza	karoca	mašina
ħafna	hafna	daug; labai