Moabitų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Moabitų kalba
KalbamaMoabas (dab. Jordanija)
Kalbančiųjų skaičiusmirusi kalba
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių-
Kilmėsemitų-chamitų
0semitų
00vidurio semitų
000šiaurės vakarų semitų
0000kanaaniečių
00000moabitų
Rašto sistemosmoabitų raštas (finikiečių rašto atmaina)
Kalbos kodai
ISO 639-3obm

Moabitų kalba – senovinė semitų kalba, I tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje vartota Moabo krašto gyventojų (dab. vidurio vakarų Jordanija). Kalba menkai paliudyta. Vienintelis žinomas didesnis rašytinis šaltinis – Mešos stela, ~840 m. pr. m. e. sudaryta Moabo karaliaus Mešos ir užrašyta finikiečių raštu. Stela gerokai apirusi, todėl ne visas tekstas aiškus. Taip pat yra nedidelis apiręs panašaus laikmečio įrašas iš Karako bei keletas įrašų ant antspaudų.

Mešos stelos fragmentas

Moabitų kalba buvo labai artima hebrajų kalbai, galbūt net jos tarmė. Moabitų kalba kartu su hebrajų, finikiečių, amonitų ir edomitų kalbomis sudarė kanaaniečių dialektinį kontiniuumą.[1] Nuo hebrajų kalbos skyrėsi kitokia daugiskaitos galūne (moab. mlkn, hebr. məlākîm „karaliai“), išlaikyta veiksmažodine priesaga t (w-’ltḥm „pradėjau kautis“ iš šaknies lḥm), dvejopa mot. g. galūne (-at ir -ah).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Simon B.Parker, „Moabite, Ammonite and Edomite“, iš: John Kaltner, Steven L. McKenzie (eds.), Beyond Babel: A Handbook for Biblical Hebrew and Related Languages, SBL Press, 2019