Vyro lytiniai organai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vyrų lytiniai organai)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vaizdas:Male reproductive system lateral nolabel.png
Vyro lytiniai organai: 1. Šlapimo pūslė, 2. Kaulas, 3. Varpa, 4. Varpos akytkūnis, 5. Varpos galvutė, 6. Apyvarpė, 7. Išorinė šlaplės anga, 8. Gaubtinė žarna, 9. Tiesioji žarna, 10. Sėklinė pūslelė, 11. Sėklos išmetimo kanalas, 12. Prostata, 13. Kuperio liauka, 14. Išangė, 15. Sėklinis latakas, 16. Sėklidės prielipas, 17. Sėklidė, 18. Kapšelis

Vyro lytiniai organai – vyro dauginimosi organai. Skiriami vidiniai ir išoriniai:

Sėklidės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamiau žr. Sėklidė (lot. testis).

Vyro sėklidėse iš vieno I eilės spermatocito su 46 chromosomomis dalijantis susidaro du II eilės spermatocitai, kurių kiekvienas turi po 23 dvigubas chromosomas. Dalijantis II eilės spermatocitams, susidaro keturi spermatidai, turintys taip pat po 23 dukterines chromosomas. Spermatidai bręsta ir iš jų susidaro spermatozoidai. Mejozės metu vyro organizme iš vienos diploidinės ląstelės susidaro keturi haploidiniai spermatozoidai. Šios lytinės ląstelės susidaro spermatogenezės metu ir lytinio akto metu ejakuliuojant pašalinami spermos pavidalu.

Sėklidės prielipas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamiau žr. Sėklidės prielipas (lot. epididymis).

Sėklinis latakas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamiau žr. Sėklinis latakas (lot. ductus deferens)

Dar vadinamas sėklatakiu. Jis prasideda nuo tiesiųjų sėklidės kanalėlių, o baigiasi šlaplės priešinėje dalyje. Jo ilgis 40-45 cm, skersmuo 2-3 mm. Susitraukiant jo raumenims, sėkla erotinio sujaudinimo metu juo išmetama į šlaplę.

Sėklinės pūslelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamiau žr. Sėklinės pūslelės (lot. vesiculae seminales)

Sėklinės pūslelės yra 15-20 cm ilgio, susiformuoja trečią embriogenezės mėnesį. Jos sudarytos iš epitelinio audinio, kurio paviršius padengtas labai raukšlėta gleivine. Pačiame epitelyje yra stulpinių ląstelių, kurios atlieka sekrecinę funkciją – išskiria klampų, gelsvą sekretą. Šis sekretas išsiskiria ejakuliacijos metu ir įeina į spermos skysčių sudėtį.

Prostata (priešinė liauka)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamiau žr. Prostata (lot. prostata)

Prostata, arba priešinė liauka (lot. prostata), prie pat šlapimo pūslės apsupa šlapimkanalį ir suauga su jo sienele. Prostata išskiria sekretą, kuris yra pilkas, šarminis, specifinio kvapo skystis, turintis baltymų ir lipidų. Manoma, kad šis skystis aktyvina spermatozoidus ar padidina jų judrumą. Vyresnių vyrų prostata gali padidėti ir užspausti šlaplę, apsunkindama šlapinimąsi. Prostatos vėžys yra dažniausiai vėžinė liga tarp vyrų. Prostatos uždegimas vadinamas prostatitu.

Varpa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsamiau žr. Varpa (lot. penis)

Varpos paviršių dengia plona oda, kurioje yra mažos prakaito liaukos. Poodiniame sluoksnyje yra lygiųjų raumenų ir nėra riebalinių ląstelių. Varpos galvutę dengia apyvarpė. Jos vidinėje pusėje atsiveria riebalų liaukos, išskiriančios riebų sekretą (smegmą). Išilgai varpos eina varpos kempinkūnis ir du varpos akytkūniai.